Dnepro perėjimas ir maskvėnų pabėgimas iš stovyklos
2 teiginiai4 įrašai0 ryšių
Keli tūkstančiai raitelių apie vidudienį perėjo Dneprą ir netikėtai užpuolė besitvirtinančių maskvėnų stovyklą. Paaiškėjus, kad maskvėnai pabėgo, kareiviai apiplėšė jų stovyklą, o karalius, didikų patartas, atsisakė juos persekioti.
Kadangi priešas nežinojo, kas dedasi, keli tūkstančiai raitelių, apie vidudienį laimingai persikėK a ia liu s Ž y g im a n ta s lę per upę, užgriuvo stovykm a sk v ė n u s su m u ša lą, kai maskvėnai stiprinosi, ir pradėjo kruvinas kautynes, kol priešai, netikėto antpuolio pritrenkti, nespėjo atsigauti. Vėliau nušuoliavo prie upės ir iš užpakalio užpuolė pakrantėje išstatytas saugas, atverdami savo vyrams kelią. Karalius su kitais kariais laukė, kuo viskas baigsis; pastebėjęs savo vėliavas kitame krante, jis drąsiai pavarė žirgą į upę ir, vienur briste brisdamas, kitur plaukte plaukdamas, pirmas nusigavo į kitą krantą, pervesdamas be jokių nuostolių visus raitelius.
Po šio įvykio Glinskis, nelyginant sumažėjęs ne tik savo šalininkų, bet ir savo paties akyse, pasitraukė į Starodubą su išsaugotais pulkais, kuriais labiausiai pasitikėjo. Kai, išaušus dienai, paaiškėjo, jog priešas pabėgo, kareiviai apiplėšė stovyklą, tačiau karalius, didikų patartas, nesiryžo persekioti maskvėnų. Mat, nors pakrikas priešo atsitraukimas žadėjo nesunkią pergalę, bet, turėdami galvoje, kad keliai visai nepažįstami ir neprieinami, o tarp miškų ir pelkių gali pasitaikyti visokių pasalų, nutarė, jog susilauks daugiau pavojų, nei turės vilčių sėkmingai baigti žygį, jeigu kariai, nuvargę po tokio ilgo kelio, imsią persekioti priešą.