Santrauka
Keli tūkstančiai raitelių apie vidudienį perėjo Dneprą ir netikėtai užpuolė besitvirtinančių maskvėnų stovyklą. Glinskis visą naktį drąsino maskvėnų vadus, žadėdamas lengvą pergalę, bet apie vidurnaktį maskvėnai paliko stovyklą ir gurguoles. Paaiškėjus, kad maskvėnai pabėgo, kareiviai apiplėšė jų stovyklą, o karalius, didikų patartas, atsisakė juos persekioti.
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Dalyviai ir vaidmenys
Nenurodyta
Eiga
Nenurodyta
Rezultatas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia | ||
|---|---|---|---|---|
t-001 Keli tūkstančiai raitelių apie vidudienį perėjo Dneprą ir netikėtai užpuolė besitvirtinančių maskvėnų stovyklą.
| c-001 | |||
t-002 Glinskis visą naktį drąsino maskvėnų vadus, žadėdamas lengvą pergalę, bet apie vidurnaktį maskvėnai paliko stovyklą ir gurguoles.
| c-002 | |||
t-003 Paaiškėjus, kad maskvėnai pabėgo, kareiviai apiplėšė jų stovyklą, o karalius, didikų patartas, atsisakė juos persekioti.
| c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Keli tūkstančiai raitelių apie vidudienį perėjo Dneprą ir netikėtai užpuolė besitvirtinančių maskvėnų stovyklą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kadangi prie šas nežinojo, kas dedasi, keli tūkstančiai raitelių, apie vidudienį laimingai persikė- K a ia liu s Ž y g im a n ta s lę per upę, užgriuvo stovyk- m a sk v ė n u s su m u ša lą, kai maskvėnai stiprinosi, ir pradėjo kruvinas kauty nes, kol priešai, netikėto antpuolio pritrenkti, nespėjo atsigauti. Vėliau nušuoliavo prie upės ir iš užpakalio užpuolė pakrantėje išstatytas saugas, atverdami savo vyrams kelią. Karalius su kitais kariais laukė, kuo vis kas baigsis; pastebėjęs savo vėliavas kitame krante, jis drąsiai pavarė žirgą į upę ir, vienur briste brisda mas, kitur plaukte plaukdamas, pirmas nusigavo į kitą krantą, pervesdamas be jokių nuostolių visus raitelius.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Glinskis visą naktį drąsino maskvėnų vadus, žadėdamas lengvą pergalę, bet apie vidurnaktį maskvėnai paliko stovyklą ir gurguoles.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Glinskis, puo selėdamas jau kartą atmestus sumanymus, po senovei troško vienu smūgiu viską sėkmingai bei laimingai pa baigti, todėl, visą naktį nesudėjęs nė bluosto, guodė ir drąsino maskvėnų pulkų vadus bei kunigaikščius, sa kydamas gerai žinąs, jog karaliaus jėgos menkos, ir tvirtai žadėdamas lengvą pergalę. Maskvėnai tvirtino, kad didysis kunigaikštis jiems neleidęs stoti į atvirą mūšį, todėl apie vidurnaktį, nepaisydami nei vadų, nei 605
Puslapis 604
įsakymų, o šaukdami ir triukšmaudami, paliko stovyk lą bei gurguoles ir pasileido sprukti per miškus ir pel kes. Po šio įvykio Glinskis, nelyginant sumažėjęs ne tik savo šalininkų, bet ir savo paties akyse, pasitraukė į Starodubą su išsaugotais pulkais, kuriais labiausiai pasitikėjo.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|
Santrauka: Paaiškėjus, kad maskvėnai pabėgo, kareiviai apiplėšė jų stovyklą, o karalius, didikų patartas, atsisakė juos persekioti.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Po šio įvykio Glinskis, nelyginant sumažėjęs ne tik savo šalininkų, bet ir savo paties akyse, pasitraukė į Starodubą su išsaugotais pulkais, kuriais labiausiai pasitikėjo. Kai, išaušus dienai, paaiškėjo, jog priešas pabėgo, kareiviai apiplėšė stovyklą, tačiau karalius, didikų patartas, nesiryžo persekioti maskvėnų. Mat, nors pakrikas priešo atsitraukimas žadėjo nesunkią per galę, bet, turėdami galvoje, kad keliai visai nepažįsta mi ir neprieinami, o tarp miškų ir pelkių gali pasitai kyti visokių pasalų, nutarė, jog susilauks daugiau pa vojų, nei turės vilčių sėkmingai baigti žygį, jeigu kariai, nuvargę po tokio ilgo kelio, imsią persekioti priešą.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|