Dnepro perėjimas ir maskvėnų pabėgimas iš stovyklos
2 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Keli tūkstančiai raitelių apie vidudienį perėjo Dneprą ir netikėtai užpuolė besitvirtinančių maskvėnų stovyklą. Paaiškėjus, kad maskvėnai pabėgo, kareiviai apiplėšė jų stovyklą, o karalius, didikų patartas, atsisakė juos persekioti.
Kadangi prie\nšas nežinojo, kas dedasi, keli tūkstančiai raitelių, apie\nvidudienį laimingai persikė-\nK a ia liu s\nŽ y g im a n ta s\nlę per upę, užgriuvo stovyk-\nm a sk v ė n u s su m u ša\nlą, kai maskvėnai stiprinosi,\nir pradėjo kruvinas kauty\nnes, kol priešai, netikėto antpuolio pritrenkti, nespėjo\natsigauti. Vėliau nušuoliavo prie upės ir iš užpakalio\nužpuolė pakrantėje išstatytas saugas, atverdami savo\nvyrams kelią. Karalius su kitais kariais laukė, kuo vis\nkas baigsis; pastebėjęs savo vėliavas kitame krante,\njis drąsiai pavarė žirgą į upę ir, vienur briste brisda\nmas, kitur plaukte plaukdamas, pirmas nusigavo į kitą\nkrantą, pervesdamas be jokių nuostolių visus raitelius.
Po šio įvykio Glinskis, nelyginant sumažėjęs ne\ntik savo šalininkų, bet ir savo paties akyse, pasitraukė\nį Starodubą su išsaugotais pulkais, kuriais labiausiai\npasitikėjo. Kai, išaušus dienai, paaiškėjo, jog priešas\npabėgo, kareiviai apiplėšė stovyklą, tačiau karalius,\ndidikų patartas, nesiryžo persekioti maskvėnų. Mat,\nnors pakrikas priešo atsitraukimas žadėjo nesunkią per\ngalę, bet, turėdami galvoje, kad keliai visai nepažįsta\nmi ir neprieinami, o tarp miškų ir pelkių gali pasitai\nkyti visokių pasalų, nutarė, jog susilauks daugiau pa\nvojų, nei turės vilčių sėkmingai baigti žygį, jeigu\nkariai, nuvargę po tokio ilgo kelio, imsią persekioti\npriešą.