1566 m. Lietuvą slėgė rūpesčiai dėl pašlijusios Žygimanto Augusto sveikatos, įpėdinių nebuvimo ir dar nesudarytos unijos su Lenkija.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 732-733
K ai žlugo visos v il ty s sutarti taiką, k araliau s pasiuntiniai v arg ais n eg a 7 3 4 lais p rik alb ė jo m ask v ėn u s, k ad Iv an as v ėliau savo ru o žtu p asiu siąs pas k a ra lių leg atu s, o k o l k as n ei viena, n ei k ita šalis n esig rieb sia n ti ginklo. T uo ta rp u L ietuvą užgriu- 1566 metai v o d a r didesni rūpesčiai, m at Tariamasi dėl Lietu- p ašlijo k a raliau s sv eik ata, be vos unijos su Lenkija to, jis n e tu rė jo įpėdinių, štai to d ėl didelį n erim ą kėlė tai, jo g le n k a i gali p aliau ti te ik ę p ag a lb ą k raštu i, įsitra u k u siam į su n k ų k arą, y p a č tad a, je ig u k a rta is k araliu s m ir tų anksčiau, n ei d a r b ū tų su ja is su d a ry ta su tartis, k u rią v ad in a u nija. Ilgą laik ą d au g y b ė v iso k ių n e p a la n k ių ap lin k y b ių tru k d ė įsig alėti stip riai d v iejų ta u tų są ju n g ai, k u ri b ū tų užbaigusi p o rą šim tm ečių u žtru k u sias ab ie jų šalių p astan g as.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 733
N o rs L ietuvos luom ai šiuo m etu įsitrau k ę į k a m u o ja n tį ir grėsm ingą k arą, vis dėlto, p arag in ti k a raliau s Ž y gim anto A ugusto, jie n o riai su v ažiav ę į B restą, k u r t a rėsi dėl būd ų g alu tin ai L ietuvą su v ien y ti su L enkija u n ijo s p ag rin d ais. A n k stesn iais m etais, tiesa, jie teisė ta i ir p ag rįstai n e n o rė ję p rita rti šiai san tarv ei, k ai le n k ai V aršu v o s ir B elsko seim uose atm etė L ietuvos re ik a lavim us. V is dėlto, n u o šird žiai tro k šd am i, k ad abi tau to s tik ra i su silietų į v ien ą v alsty b ę, jie n et ir tad a jau tę lenkam s d ra u g išk ą p alan k u m ą, o d abar, užm iršę, kas buvo, vienin g ai siūlą šias susitarim o sąlygas. Lie tu v iai n iek ad a n esirin k sią k u n ig aik ščio skyrium , o tik su lenkais, to je v ieto je, k u rią p ask irsiąs k araly stė s re gen tas G nezno ark iv y sk u p as.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 732
K ai žlugo visos v il\nty s sutarti taiką, k araliau s pasiuntiniai v arg ais n eg a\n7 3 4\n\n## Puslapis 733\n\nlais p rik alb ė jo m ask v ėn u s, k ad Iv an as v ėliau savo ru o \nžtu p asiu siąs pas k a ra lių leg atu s, o k o l k as n ei viena,\nn ei k ita šalis n esig rieb sia n ti ginklo.\nT uo ta rp u L ietuvą užgriu-\n1566 metai\nv o d a r didesni rūpesčiai, m at\nTariamasi dėl Lietu-\np ašlijo k a raliau s sv eik ata, be\nvos unijos su Lenkija\nto, jis n e tu rė jo įpėdinių, štai\nto d ėl didelį n erim ą kėlė tai,\njo g le n k a i gali p aliau ti te ik ę p ag a lb ą k raštu i, įsitra u k u \nsiam į su n k ų k arą, y p a č tad a, je ig u k a rta is k araliu s m ir\ntų\nanksčiau, n ei d a r b ū tų su ja is su d a ry ta\nsu tartis,\nk u rią v ad in a u nija. Ilgą laik ą d au g y b ė v iso k ių n e p a la n \nk ių ap lin k y b ių tru k d ė įsig alėti stip riai d v iejų ta u tų są \nju n g ai, k u ri b ū tų užbaigusi p o rą šim tm ečių u žtru k u sias\nab ie jų šalių p astan g as.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
G erai ir p a ly g in ti sėkm ingai p asiu n tin ių Stengiamasi susitaiky- p areig as ė jo Ju rg is C hodke- li su maskvėnais, bet vičius, T ra k ų kaštelionas, nesėkmingai Ju rg is T iškevičius, B resto v a i vada, M y k o las G araburda, L ietuvos raštin in k as, su k u riais atv y k o į M ask v ą d e šim t kilm ingų k araliau s rū m in in k ų ir k u riu o s lydė jo b e v eik tū k stan tis raitelių . V is dėlto ir jie nesusilaukė d i desnės sėkm ės nei an k sčiau pas Iv an ą k eliav u sio s p a siuntinybės, n es m ask v ėn a i po senovei kėlė tuos pačius reikalavim us. K araliau s pasiuntiniai, trokšdam i su sita r ti dėl pastovio s taikos, pasiūlė šias sąlygas, tiesą sa kant, ne visai neteisin g as. S ugrąžinus Sm olenską bei Polocką a rb a tik P olocką, visos kitos R usios žem ės, k a ralių K azim iero ir A lek san d ro laik ais nuo L ietuvos a t plėštos, atiteksian čio s m askvėnam s. T uo ta rp u L ivoni jo je k araliu s ir M askvos v ald o v as am žinai pasilaikysią ta s žem es, k u rias d ab ar valdo.