Bresto luomų pasitarimas ir pasiuntinybė į Liublino seimą dėl unijos su Lenkija

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

K ai žlugo visos v ilty s sutarti taiką, k araliau s pasiuntiniai v arg ais n eg a­ 7 3 4 lais p rik alb ė jo m ask v ėn u s, k ad Iv an as v ėliau savo ru o žtu p asiu siąs pas k a ra lių leg atu s, o k o l k as n ei viena, n ei k ita šalis n esig rieb sia n ti ginklo. T uo ta rp u L ietuvą užgriu- 1566 metai v o d a r didesni rūpesčiai, m at Tariamasi dėl Lietup ašlijo k a raliau s sv eik ata, be vos unijos su Lenkija to, jis n e tu rė jo įpėdinių, štai to d ėl didelį n erim ą kėlė tai, jo g le n k a i gali p aliau ti te ik ę p ag a lb ą k raštu i, įsitra u k u siam į su n k ų k arą, y p a č tad a, je ig u k a rta is k araliu s m irtų anksčiau, n ei d a r b ū tų su ja is su d a ry ta su tartis, k u rią v ad in a u nija. Ilgą laik ą d au g y b ė v iso k ių n e p a la n k ių ap lin k y b ių tru k d ė įsig alėti stip riai d v iejų ta u tų są ju n g ai, k u ri b ū tų užbaigusi p o rą šim tm ečių u žtru k u sias ab ie jų šalių p astan g as.