Bažnyčios ir religinio gyvenimo suvaržymas Muravjovo laikais
4 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Bažnyčios ir religinio gyvenimo suvaržymas Muravjovo laikais: pirmiausia buvo uždrausta statyti naujas ir remontuoti senas bažnyčias, uždrausta ruošti procesijas ir viešai sakyti pa- mokslus. Kunigų gyvenimą valdžia taip pat kontroliavo. Be vietos civilinės valdžios leidimo ne tik nebuvo galima skirti kunigų, bet ir. Bažnyčios ir religinio gyvenimo suvaržymas Muravjovo laikais: be to, Muravjovas ėmė tikrinti, kurios bažnyčios buvo įsi- vėlusios į sukilimą. Tokių buvo surasta 32, ir jos visos buvo uždarytos. Be jų, dar buvo uždarytos 52 kop- lyčios: joms buvo prikišta, kad be leidimo buvusios pasta- tytos. Nebuvo aplenkti nė. Bažnyčios ir religinio gyvenimo suvaržymas Muravjovo laikais: užkliuvo Muravjovui ir Lietuvos kaimuose bei pakelėse stovį kryžiai. Esą, kunigai tyčia jų daugybę pristatą, norėdami įrodyti krašto katalikiškumą ir skirtingumą nuo Rusijos. Todėl ir jie buvo uždrausti statyti be leidimo; buvo leidžiami statyti tik tokie.
Be to, Muravjovas ėmė tikrinti, kurios bažnyčios buvo įsi- vėlusios į sukilimą. Tokių buvo surasta 32, ir jos visos buvo uždarytos. Be jų, dar buvo uždarytos 52 kop- lyčios: joms buvo prikišta, kad be leidimo buvusios pasta- tytos. Nebuvo aplenkti nė vienuolynai: juos paskelbė „lo- tyniškos lenkiškos propagandos lizdais ir sukilimo šaknimis". Apie 20 vienuolynų pripažino dalyvavus sukilime ir juos už- darė.
Pirmiausia buvo uždrausta statyti naujas ir remontuoti senas bažnyčias, uždrausta ruošti procesijas ir viešai sakyti pa- mokslus. Kunigų gyvenimą valdžia taip pat kontroliavo. Be vietos civilinės valdžios leidimo ne tik nebuvo galima skirti kunigų, bet ir patiems kunigams išvažiuoti iš para- pijos ribų. Įstoti į seminariją taip pat reikėjo leidimo. Pa- mokslus leido sakyti tik iš spausdintų ir valdžios patvirtin- tų pamokslų rinkinių.
Žemaičių vyskupystės centras tuo tarpu buvo Varniai. Kad lengviau būtų prižiūrėti vyskupą ir kapitulą, buvo įsakyta vyskupui su visomis įstaigomis persikelti į Kauną, kur buvo gubernatorius. Čia gubernatoriui buvo liepta stropiai sekti, kad niekas iš kapitulos narių be leidimo neišvažiuotų iš miesto. Taip pat buvo įsakyta sekti visus kunigus, atvykstančius pas vyskupą.
Užkliuvo Muravjovui ir Lietuvos kaimuose bei pakelėse stovį kryžiai. Esą, kunigai tyčia jų daugybę pristatą, norėdami įrodyti krašto katalikiškumą ir skirtingumą nuo Rusijos. Todėl ir jie buvo uždrausti statyti be leidimo; buvo leidžiami statyti tik tokie kryžiai, kurie, esą, aiškiai skirti religiniams reikalams, o ne „lenkiškajai propagandai".