Bazilijonų įsikūrimas Vilniuje Algirdo valdymo pradžioje

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jau apsipratęs su 16 Jaunutis, pasak Rusios metraštinin- miennik Sofijski. T. I, p. 327; apud kų, naktį perkopęs miestą juosusią Daniłowicz: Latopisiec Lit. i Kron. sieną, pabėgo ir pasislėpė pas didį- Rus., 1.168, ir K a r a m z i n: M cmopim jį Maskvos kunigaikštį Simoną ir TocygapcmBa PoccuūcKaro. T. IV, ten kartu su lydėjusiais jį lietuviais p. 259. 2 leid. Strijkovskis ir Kojelapasikrikštijo Jono vardu, priėmęs vidus klysta tvirtindami, esą Jaunugraikų apeigų tikėjimą. Žr. V\lre- tis buvęs Kęstudo karių suduptas. 26 ## Puslapis 43 I KNYGA krikščionišku tikėjimu, pirmiausia per vedybas su Vitebsko kunigaikštyte Julijona, vėliau - su Tverės kunigaikštyte Marija, sekdamas Gedimino politika, leido, be skirtumo, iš Romos atsiųstiems vienuoliams Vilniuje skelbti evangeliją, o graikų apeigų dvasininkams atlikti savo tikėjimo apeigas. Jau Algirdo viešpatavimo pradžioje Šv. Bazilijaus ordino vienuoliai, jo žmonos, minėtosios Tverės kunigaikštytės, atkviesti, įsikūrė Vilniuje ir turėjo medinę savo bažnyčią17. Bemaž tuo pat metu stovėjo ir kita krikščionių šventykla, Šv. Mikalojaus, ten, kur ji yra ir dabar18; o palei Žemutinę pilį gyveno pranciškonai, turėję dar Gedimino laikais pastatydintą bažnyčią toje vietoje, kur dabar yra Šventojo Kryžiaus bažnyčia ir bonifratrų špitolė.