Bazilijonų įsikūrimas Vilniuje Algirdo valdymo pradžioje

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Jau apsipratęs su 16 Jaunutis, pasak Rusios metraštinin- miennik Sofijski. T. I, p. 327; apud kų, naktį perkopęs miestą juosusią Daniłowicz: Latopisiec Lit. i Kron. sieną, pabėgo ir pasislėpė pas didį- Rus., 1.168, ir K a r a m z i n: M cmopim jį Maskvos kunigaikštį Simoną ir TocygapcmBa PoccuūcKaro. T. IV, ten kartu su lydėjusiais jį lietuviais p. 259. 2 leid. Strijkovskis ir Kojela- pasikrikštijo Jono vardu, priėmęs vidus klysta tvirtindami, esą Jaunu- graikų apeigų tikėjimą. Žr. V\lre- tis buvęs Kęstudo karių suduptas. 26 ## Puslapis 43 I KNYGA krikščionišku tikėjimu, pirmiausia per vedybas su Vitebs­ ko kunigaikštyte Julijona, vėliau - su Tverės kunigaikštyte Marija, sekdamas Gedimino politika, leido, be skirtumo, iš Romos atsiųstiems vienuoliams Vilniuje skelbti evangeliją, o graikų apeigų dvasininkams atlikti savo tikėjimo apei­ gas. Jau Algirdo viešpatavimo pradžioje Šv. Bazilijaus ordi­ no vienuoliai, jo žmonos, minėtosios Tverės kunigaikštytės, atkviesti, įsikūrė Vilniuje ir turėjo medinę savo bažnyčią17. Bemaž tuo pat metu stovėjo ir kita krikščionių šventykla, Šv. Mikalojaus, ten, kur ji yra ir dabar18; o palei Žemutinę pilį gyveno pranciškonai, turėję dar Gedimino laikais pa­ statydintą bažnyčią toje vietoje, kur dabar yra Šventojo Kry­ žiaus bažnyčia ir bonifratrų špitolė.