t-001vidutinis
Numa ir Derska pelnė brolių palankumą, pasitiko lietuvių kariuomenę, išžudė lietuvius ir grobį išsigabeno į Pagudę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 173-174
Tačiau du bartai, būtent: Numa ir Derska, nusekė, broliams nusiaubus Gardino valsčių, paskui jų kariuomenę, ir juodviejų tarpininkaujami visi bartai taip įsiteikė broliams, kad šie jiems sugrąžino paimtas į nelaisvę jų žmonas ir vaikus; šitai nepatiko nei broliui Ditrichui, Sembos fogtui, nei daugeliui kitų brolių, nes, apie tai sužinoję, jie su baime pradėjo galvoti apie būsimas negandas, kurių per juos [bartus] galėsią ateityje sulaukti, o tolimesnė įvykių raida šitai ir patvirtino. Minėtieji Numa ir 520 D. — contra castrum Gartham, Jer — burc zu Gartin. Apie Gardiną, jo vietą Lietuvos valstybės gynyboje XIII—XIV a. žr. LE, t. 8, p. 972—985; Воронин H. H., Древнее Гродно, с. 149—195; Пашуто В. Т., Гродно..., с. 191—192; Batūra R., Karinė..., р. 105—107; to paties, Lietuva..., p. 98, 140, 161, 164; Ткачоу М. А., Замю..., c. 23—25; to paties, Абарончыя..., c. 52—55. Derska, įsiteikę broliams, nuskubėjo pasitikti lietuvių kariuomenės ir ten, papasakoję savo tėvynainiams [bartams], kas dėjosi Gardino pilyje bei jo valsčiuje, be to, kaip jie pelnė brolių palankumą, išžudė lietuvius, o visą grobį išsigabeno į Pagudę, kur ir gyvena, kaip gyvenę.