Lietuvos metraštis pasakoja, kad po susitarimo Maskvos didysis kunigaikštis susitiko su Algirdu ir dovanojo jam daug aukso, sidabro, perlų ir kailių.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 74
O paskui, sudarius susitarimą, ir pats Mask\nvos didysis kunigaikštis išjojo pas jį, ir matėsi su juo, \nir dovanojo didžiajam kunigaikščiui Algirdui nesuskai\nčiuojamą daugybę dovanų — aukso, sidabro ir bran\ngių perlų, sabalų bei kitų brangių ir retų žvėrių kai\nlių 5 , ir apmokėjo išlaidas, kurias Algirdas pasidarė, \nžygiuodamas j Maskvos žemę. Ir tada didysis kuni\ngaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikš\nčiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nede\nra kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmies- \nto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, \nkad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas \nbuvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.\"\nIr, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo \nprie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas \ndidžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, at\nmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!\"\nO vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo \nkariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir \nneapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų \nir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį \nžmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsau\ngojęs, išžygiavo namo.
Algirdas, anot šaltinio, pareiškė turįs palikti šlovės ženklą ir atrėmė savo ietį į Maskvos miesto sieną.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 74
O paskui, sudarius susitarimą, ir pats Mask\nvos didysis kunigaikštis išjojo pas jį, ir matėsi su juo, \nir dovanojo didžiajam kunigaikščiui Algirdui nesuskai\nčiuojamą daugybę dovanų — aukso, sidabro ir bran\ngių perlų, sabalų bei kitų brangių ir retų žvėrių kai\nlių 5 , ir apmokėjo išlaidas, kurias Algirdas pasidarė, \nžygiuodamas j Maskvos žemę. Ir tada didysis kuni\ngaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikš\nčiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nede\nra kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmies- \nto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, \nkad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas \nbuvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.\"\nIr, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo \nprie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas \ndidžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, at\nmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!\"\nO vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo \nkariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir \nneapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų \nir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį \nžmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsau\ngojęs, išžygiavo namo.
Lietuvos metraštis teigia, kad Algirdas išsaugojo visus savo žmones.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 74
Ir tada didysis kuni\ngaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikš\nčiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nede\nra kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmies- \nto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, \nkad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas \nbuvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.\"\nIr, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo \nprie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas \ndidžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, at\nmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!\"\nO vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo \nkariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir \nneapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų \nir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį \nžmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsau\ngojęs, išžygiavo namo.
Lietuvos metraštis teigia, kad Po susitarimo su Maskvos didžiuoju kunigaikščiu Algirdas atrėmė ietį į Maskvos sieną kaip savo žygio ženklą.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 74
O paskui, sudarius susitarimą, ir pats Mask\nvos didysis kunigaikštis išjojo pas jį, ir matėsi su juo, \nir dovanojo didžiajam kunigaikščiui Algirdui nesuskai\nčiuojamą daugybę dovanų — aukso, sidabro ir bran\ngių perlų, sabalų bei kitų brangių ir retų žvėrių kai\nlių 5 , ir apmokėjo išlaidas, kurias Algirdas pasidarė, \nžygiuodamas j Maskvos žemę. Ir tada didysis kuni\ngaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikš\nčiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nede\nra kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmies- \nto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, \nkad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas \nbuvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.\"\nIr, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo \nprie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas \ndidžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, at\nmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!\"\nO vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo \nkariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir \nneapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų \nir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį \nžmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsau\ngojęs, išžygiavo namo.
Lietuvos metraštis teigia, kad po šio žygio siena buvo nukelta ligi Možaisko ir Kolomnos.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 74
Ir tada didysis kuni\ngaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikš\nčiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nede\nra kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmies- \nto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, \nkad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas \nbuvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.\"\nIr, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo \nprie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas \ndidžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, at\nmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!\"\nO vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo \nkariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir \nneapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų \nir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį \nžmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsau\ngojęs, išžygiavo namo.
Lietuvos metraštis pasakoja, kad Algirdas iš žygio grįžo su daugybe belaisvių ir grobio.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 74
Ir tada didysis kuni\ngaikštis Algirdas tarė Maskvos didžiajam kunigaikš\nčiui: „Nors mes su tavimi susitaikėme, bet man nede\nra kitaip pasielgti — turiu atremti į tavo Maskvosmies- \nto sieną savo ietį ir vardan savo šlovės palikti ženklą, \nkad lietuvių, ir rusų, ir žemaičių kunigaikštis Algirdas \nbuvo atrėmęs savo ietį į Maskvos sieną.\"\nIr, užšokęs ant žirgo, paėmęs ietį rankon, prijojo \nprie miesto ir atrėmė savo ietį į sieną, o nujodamas \ndidžiu balsu sušuko: „Maskvos didysis kunigaikšti, at\nmink, kad lietuvių ietis stovėjo prie Maskvos!\"\nO vėliau didysis kunigaikštis Algirdas su visa savo \nkariuomene ir su didžia šlove, su daugybe belaisvių ir \nneapsakomu grobiu, nukariavęs ir paėmęs daug miestų \nir nukėlęs sieną ligi Možaisko8 ir Kolomnos7 , daugelį \nžmonių paėmęs nelaisvėn, o visus savo žmones išsau\ngojęs, išžygiavo namo.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
APIE ALGIRDO 2YG[ | MASKVĄ IR VALSTYBES SIENOS NUKĖLIMĄ PRIE M 02A ISK 0 Tuo metu 1 Lietuvos ir Rusų didžiojo kunigaikščio Algirdo Gediminaičio valstybėje buvo didelė tvarka. Ilgokai jis viešpatavo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikš tystėje ir palaikė taikingus bei nuoširdžius draugystės santykius su Maskvos didžiuoju kunigaikščiu Dimitri- jumi Ivanovičiumi s. O šis kunigaikštis, be jokios prie žasties nutraukęs taiką ir draugystę, atsiuntė pas didįjį kunigaikštį Algirdą savo pasiuntinį su karo paskelbi mu, ir atsiuntė jam ugnies bei kardą, duodamas supras ti. kad „būsiu tavo žemėje po skaistaus pavasario, po tykios vasaros". Ir didysis kunigaikštis Algirdas ištrau kė iš maišiuko kempinę bei titnagą ir, uždegęs kem pinę, padavė pasiuntiniui, šitaip bylodamas: „Perduok tai valdovui ir pasakyk jam, kad mes, lietuviai, ugnies turime; o kadangi jis man grasina, įžengsiąs į mano žemę po skaistaus pavasario ir po tykios vasaros, tai aš, jei dievas duos, būsiu pas jį per Velykas ir pabu čiuosiu jį raudonu kiaušiniu, per skydą ietimi, o die vo padedamas, atremsiu savo ietį į jo Maskvos krem liaus sieną, nes ne tas karys, kuris kariauja patogiu metu, o tas, kuris nepatogiu kariauti metu atskleidžia priešininkui savo karingą nusistatymą." Ir, atleidęs pasiuntinį, sušaukė visą savo lietuvių bei rusų kariuomenę, ir iš Vitebsko ištraukė stačiai į Maskvą3 .
Susietas teiginys: t-001
Susieti teiginiai: t-001
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Būtent, po Gedimino sūnų iš vardijimo, kuriuo Trumpajame sąvade prasideda „Di džiųjų Lietuvos kunigaikščių metraštis", Platesniajame sąvade įdėtas padavimas apie Gedimino sūnų Kęstutį, jo žmoną Birutę ir apie jų sūnaus Vytauto gimimą. Kai kuriuose Platesniojo sąvado nuorašuose (Ra- činskio ir Jevrejinovo) tokių papildymų dar daugiau. Po Kęstučio ir Algirdo perversmo (1345 m.) naujai įdė tas Algirdo sūnų ir jų valdų išskaičiavimas, o Jevreji- 9 ## Puslapis 8 novo nuoraše prie šito sąrašo prijungta dar poetiška legenda apie Algirdo žygį į Maskvą, kurios nėra nei Trumpajame, nei kituose Platesniojo sąvado nuorašuo se, o tik Bychovco kronikoje.