1294 m. žiemos Paštuvos ir Gaižuvos valsčių nuniokojimas
4 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Dusburgietis teigia, kad apie Paštuvos ir Gaižuvos valsčių nuniokojimą 1294 viešpaties metų žiemą magistras, rūpindamasis tikinčiųjų gerove, ketino su savo kariuomene įsiveržti į Ariogalos valsčių, bet leidosi atkalbamas. Dusburgietis teigia, kad per daugelį žiemos meto karo žygių, o ypač per tą, apie kurį jau kalbėta, akylas žmogus galėtų pastebėti keistų ir nuostabių dalykų: štai ir mūsų minėta kariuomenė požiemyje, kai ledą iš viršaus tirpdo saulės spinduliai, o iš apačios graužia srovė.
Vis dėlto dažnai pasitaiko dėl visokiausių aplinkybių, kad, sutrikus rikiuotei,\nvienoje vietoje ant ledo atsiduria šimtas, du šimtai ar net tūkstantis raitelių. Nežinau,\nkodėl tada ledas neįlūžta ir išlaiko tokį didelį svorį, vienas dievas šitai žino. Per daugelį\nžiemos meto karo žygių, o ypač per tą, apie kurį jau kalbėta, akylas žmogus galėtų\npastebėti keistų ir nuostabių dalykų: štai ir mūsų minėta kariuomenė požiemyje, kai\nledą iš viršaus tirpdo saulės spinduliai, o iš apačios graužia srovė, vidurnaktyje su ginklu\nrankose perėjo ledu Nemuną; kai jie saugiai nusigavo į kitą krantą, ledas taip suskilo\nir sutruko, kad išaušus jo nebeliko nė pėdsakų.
Nežinau,\nkodėl tada ledas neįlūžta ir išlaiko tokį didelį svorį, vienas dievas šitai žino. Per daugelį\nžiemos meto karo žygių, o ypač per tą, apie kurį jau kalbėta, akylas žmogus galėtų\npastebėti keistų ir nuostabių dalykų: štai ir mūsų minėta kariuomenė požiemyje, kai\nledą iš viršaus tirpdo saulės spinduliai, o iš apačios graužia srovė, vidurnaktyje su ginklu\nrankose perėjo ledu Nemuną; kai jie saugiai nusigavo į kitą krantą, ledas taip suskilo\nir sutruko, kad išaušus jo nebeliko nė pėdsakų. Kas šitai valiotų padaryti, jeigu ne tas,\nkuris įsakė jūrai stovėti kaip mūras jų dešinėje ir kairėje, kad Izraelio tauta ją galėtų\npereiti sausomis kojomis?
Apie Paštuvos ir Gaižuvos valsčių nuniokojimą\n\n 1294 viešpaties metų žiemą magistras, rūpindamasis tikinčiųjų gerove, ketino su\nsavo kariuomene įsiveržti į Ariogalos valsčių, bet leidosi atkalbamas. Tada jis padalijo\nsavo kariuomenę į dvi dalis, ir Ragainės broliai su sembais įsibrovė į Paštuvos valsčių, o\nkita dalis patraukė į Gaižuvos valsčių; baisiai nusiaubę abu valsčius gaisrais, nužudę bei\npaėmę į nelaisvę 100 žmonių, sugrįžo su dideliu grobiu namo.\n\n\n\n\n 256 (249).
Apie Paštuvos ir Gaižuvos valsčių nuniokojimą\n\n 1294 viešpaties metų žiemą magistras, rūpindamasis tikinčiųjų gerove, ketino su\nsavo kariuomene įsiveržti į Ariogalos valsčių, bet leidosi atkalbamas. Tada jis padalijo\nsavo kariuomenę į dvi dalis, ir Ragainės broliai su sembais įsibrovė į Paštuvos valsčių, o\nkita dalis patraukė į Gaižuvos valsčių; baisiai nusiaubę abu valsčius gaisrais, nužudę bei\npaėmę į nelaisvę 100 žmonių, sugrįžo su dideliu grobiu namo.\n\n\n\n\n 256 (249).
Apie Paštuvos ir Gaižuvos valsčių nuniokojimą 1294 viešpaties metų žiemą magistras, rūpindamasis tikinčiųjų gerove, ketino su savo kariuomene įsiveržti į Ariogalos valsčių, bet leidosi atkalbamas.
Apie Paštuvos ir Gaižuvos valsčių nuniokojimą\n\n 1294 viešpaties metų žiemą magistras, rūpindamasis tikinčiųjų gerove, ketino su\nsavo kariuomene įsiveržti į Ariogalos valsčių, bet leidosi atkalbamas. Tada jis padalijo\nsavo kariuomenę į dvi dalis, ir Ragainės broliai su sembais įsibrovė į Paštuvos valsčių, o\nkita dalis patraukė į Gaižuvos valsčių; baisiai nusiaubę abu valsčius gaisrais, nužudę bei\npaėmę į nelaisvę 100 žmonių, sugrįžo su dideliu grobiu namo.\n\n\n\n\n 256 (249).