1283 m. žiemos lietuvių antpuolis Sembos žemėje

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1283 viešpaties metų žiemą aštuoni šimtai raitelių iš Lietuvos per Kuršių neriją509 įsibrovė į Sembos žemę ir, degindami bei piešdami, nusiaubė du jos valsčius, būtent: Abendą ir Pabečius510; nužudę 150 krikščionių, jie, niekur nesutikę pasipriešinimo, sveiki ir gyvi sugrįžo atgal. Neabejojama, jog šitai įvyko dėl to, kad magistras ir broliai, iš anksto žinodami, jog lietuviai susirengė į žygį, kelias dienas jų laukė su kariuomene, tačiau pabodus laukti, nes šie kelyje užtruko ilgiau nei paprastai, išsisklaidę sugrįžo namo. Kaip tik kitą dieną lietuviai įsibrovė į Sembą ir, niekieno netrukdomi, padarė tai, apie ką jau aukščiau papasakota.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

1283 viešpaties metų žiemą aštuoni šimtai raitelių iš Lietuvos per Kuršių neriją509 įsibrovė į Sembos žemę ir, degindami bei piešdami, nusiaubė du jos valsčius, būtent: Abendą ir Pabečius510; nužudę 150 krikščionių, jie, niekur nesutikę pasipriešinimo, sveiki ir gyvi sugrįžo atgal. Neabejojama, jog šitai įvyko dėl to, kad magistras ir broliai, iš anksto žinodami, jog lietuviai susirengė į žygį, kelias dienas jų laukė su kariuomene, tačiau pabodus laukti, nes šie kelyje užtruko ilgiau nei paprastai, išsisklaidę sugrįžo namo. Kaip tik kitą dieną lietuviai įsibrovė į Sembą ir, niekieno netrukdomi, padarė tai, apie ką jau aukščiau papasakota.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Juos išvydęs, magistras labai nudžiugo ir įsakė jiems žygiuoti link Sembos žemės512. Sitai padaręs, magistras kitą dieną su savo kariuomene įsibrovė į Sūduvos valsčių, vardu Kimenava, ir taip smarkiai užpuolė to pat vardo pilį513, kad pilėnai netruko ją atiduoti sulygę, jog jiems bus leista netrukdomiems iš čia išeiti su visa manta, pasižadėjus priimti Kristaus tikėjimą. Tada jiems paskyrė vedlį ir įsakė nedelsiant keliauti į Sembos žemę.