Grupė

Žemaičiai

105 teiginiai163 įrašai195 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 105 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

101–105 iš 105 teiginių

t-217851vidutinis

Dar beveik iki XVI amžiaus pabaigos žemaičiai švęsdavo tą šventę.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 329

Dar beveik iki XVI amžiaus pabaigos žemaičiai švęsdavo tą šventę. Jos metu atnašaudavo sudėtines aukas*.

t-218269vidutinis

Teodoras Narbutas rašė, kad esama padavimo, jog Žemaičiuose buvusios septynios deivės parkos.

Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.

t-218522vidutinis

Narbutas rašė, kad žemaičiai religijos pasikeitimą aiškino krikščionių užgesinta amžinąja ugnimi, dėl kurios Perkūnas sušals, o dievai užmigs.

Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.

t-218702vidutinis

Narbutas žemaičių liaudies procesijų paprotį gultis veidu į žemę po brolijų altorėliais aiškino kaip senųjų stabmeldiškų apeigų tąsą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 343

Atlikdami religines apeigas, jie naudodavo storus (tuščiavidurius) medžių kamienus, aptrauktus žalia oda, kurių garsas buvo panašus į patrankos šūvį; jie vadinosi liutaurai (Lietauros)“. Perdėtai pamaldi žemaičių liaudis religiniame gyvenime iki šiol tebeatlieka kai kurias savo senąsias stabmeldiškas apeigas: per procesiją nešant brolijų altorėlius, žmonės sugula veidais į žemę, kad per juos perneštų tuos altorėlius. Bažnyčioje nusilenkdami klaupiasi ir patys mušasi per veidą dešiniuoju delnu, pradėdami nuo kairiojo žando.

t-219404vidutinis

Antroji yra lietuvių ir žemaičių.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 437

Lietuviškai kalbančių gyventojų žemė susideda iš keturių dalių: pirmoji žemės juosta yra vietinių jotvingių, kurie apie Drohičino tvirtovę gyvena, ir nedaug jų belikę. Antroji yra lietuvių ir žemaičių. Trečioji - prūsų.