Santrauka
Bet pagaliau, kai Steponas Batoras, ruošdamasis į karą prieš Maskvą (1578 m.), atsisakė nuo savo teismų ir įkūrė pačios bajorijos renkamą tribunolą Lenkijoje, tai netrukus tas pats buvo padaryta ir Lietuvoje. Vyriausiojo Lietuvos tribunolo reikalas buvo svarstytas net keliuose atskiruose Lietuvos seimuose, ir galutinai jis buvo įkurtas 1581 m. Su mažais pakeitimais jis toks pat išliko iki pat nepriklausomybės pabaigos. Tribunole pirmininkaudavo iš tų pačių deputatų renkamas pirmininkas, vadinamas tribunolo maršalka.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Steponui Batorui 1578 m. Lenkijoje įkūrus bajorijos renkamą tribunolą, netrukus toks tribunolas buvo įsteigtas ir Lietuvoje. | c-001 | |
| t-002 Vyriausiasis Lietuvos tribunolas buvo įkurtas 1581 m. ir su mažais pakeitimais išliko iki Lietuvos nepriklausomybės pabaigos. | c-002 | |
| t-003 Tribunole pirmininkaudavo iš tų pačių deputatų renkamas pirmininkas, vadinamas tribunolo maršalka. | c-003 | |
| t-004 1785 m. kovo 14 d. Pabaisko bažnyčios fundacijos privilegija buvo pateikta įrašyti į Vyriausiojo Lietuvos tribunolo knygas. | c-004 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Steponui Batorui 1578 m. Lenkijoje įkūrus bajorijos renkamą tribunolą, netrukus toks tribunolas buvo įsteigtas ir Lietuvoje.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Gana ilgą laiką bajorija čia nieko nelaimėjo. Bet pagaliau, kai Steponas Batoras, ruošdamasis į karą prieš Maskvą (1578 m.), atsisakė nuo savo teismų ir įkūrė pačios bajorijos renkamą tri- bunolą Lenkijoje, tai netrukus tas pats buvo padaryta ir Lietuvoje.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Vyriausiasis Lietuvos tribunolas buvo įkurtas 1581 m. ir su mažais pakeitimais išliko iki Lietuvos nepriklausomybės pabaigos.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Vyriausiojo Lietuvos tribunolo reikalas buvo svarstytas net keliuose atskiruose Lietuvos seimuose, ir galu- tinai jis buvo įkurtas 1581 m. Su mažais pakeitimais jis toks pat išliko iki pat nepriklausomybės pabaigos. Tribunolo teisė- jais buvo visų seimelių renkami bajorijos atstovai. Jie visada bū- davo renkami specialiai šaukiamame Grabnyčių seimely (apie va- sario 2 d.) ir darbuodavos tribunole vienus metus. Kiekvienas seimelis rinko po 2 atstovus, vadinamus deputatais; tad iš viso tribunolo narių buvo 46.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Tribunole pirmininkaudavo iš tų pačių deputatų renkamas pirmininkas, vadinamas tribunolo maršalka.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tribunole pirmininkaudavo iš tų pačių deputatų renkamas pirmininkas, vadinamas tribunolo maršalka. Bylos bū- davo sprendžiamos balsų dauguma. O bajorijos byloms su dvasininkais būdavo sudaromas mišrasis teismas, arba dvasiškasis tribunolas, į kurį įeidavo 4 vyskupijų kapitulų skiriami kunigai ir 6 tribunolo deputatai.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: 1785 m. kovo 14 d. Pabaisko bažnyčios fundacijos privilegija buvo pateikta įrašyti į Vyriausiojo Lietuvos tribunolo knygas.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
238
Puslapis 255
PRIEDAI PRIE VILNIAUS MIESTO ISTORIJOS TREČIOSIOS KNYGOS I PABAISKO BAŽNYČIOS FUNDACIJA Išrašas iš LDK Vyriausiojo Tribunolo Viešųjų reikalų knygų, tvarkytų Vilniuje Metais tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt penktais kovo mėnesio keturioliktą dieną Prieš mus, teisėjus, į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštys tės Vyriausiąjį Tribunolą iš vaivadijų, kunigaikštystės ir ap skričių Immediate [iš tikrųjų] praėjusiais tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt ketvirtais Vilniaus kadencijai išrink tus ir tikrai Jo Karališkosios Didenybės mieste Vilniuje po sėdžiaujančius bei teisiančius, asmeniškai teisme dalyvau damas Jo Malonybė Gerbiamasis globėjas Ponas Laurynas Ozechovskis, Mozyriaus pavieto architektas, Pabaisko bažnyčios ir klebonijos fundacijos privilegiją, kitados švie siausiojo Lenkijos karaliaus Jo Didenybės Žygimanto, tūks tantis penki šimtai keturiasdešimt ketvirtais metais sudary tą, o tūkstantis šeši šimtai keturiasdešimt devintų metų gruodžio mėnesio dvidešimt devintą dieną Jo Malonybės kunigo Jono Kazimiero Penkevičiaus, Ukmergės dekano ir Pabaisko klebono Ukmergės pavieto teisme aktuotą, pada rant kopiją, - pateikė tik patį originalą, kad būtų įtrauktas į
Puslapis 256
VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo Aktų knygas. Prašydamas Mus, Teismą, kad minėtoji fun dacijos privilegija būtų priimta ir įrašyta į Lietuvos Didžio sios kunigaikštystės Vyriausiojo Tribunolo Viešųjų reikalų knygas. Šitai Mes, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vy riausiojo Tribunolo Teismas, aną [dokumentą] priėmę, pa vedėme įrašyti į Tribunolo Viešąsias knygas.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |