Vilniaus vyskupijos klierikų kolegija

PDF 442-443

Quod quidem praedium cum kominikus, villis, 426 ## Puslapis 443 IV KNYGA Vardan Kristaus Amen. Amžinai dalykų atminčiai. Šven­ tasis ekumeninis Tridento Sinodas nusprendė, kad norint išlaikyti Dievo garbinimą, išsaugoti ir skleisti katalikiškąjį tikėjimą, nieko vertingesnio negalima padaryti, kaip kiek­ vienoje krikščioniškojo pasaulio diecezijoje įkurti amžinai gyvuojančią seminariją, iš kur jaunuoliai, nuo jaunystės įgi­ ję dievobaimingumo, išmokyti geriausių menų, išeitų vyk­ dyti bažnytinių pareigų. Taigi, kai mes, Jurgis Radvila, Dievo malone Vilniaus vyskupas, Olykos ir Nesvyžiaus ku­ nigaikštis, pamatėme, kokią naudą teikia tiek Romos, kitų miestų mokytojos, mieste, tiek ir kitose vietose įsteigtos ir funduotos klierikų seminarijos, šioje mūsų Vilniaus diece­ zijoje, kurioje pastebėjome, jog yra didelis kunigų ir kitų pa­ tarnautojų trūkumas Viešpaties vynuogyne, nusprendėme įsteigti ir funduoti kolegiją, kurioje būtų išlaikomas ir die­ vobaimingai auklėjamas nustatytas lietuvių ir rusų jaunuo­ lių skaičius.

PDF 442-443

Quod quidem praedium cum kominikus, villis, 426 ## Puslapis 443 IV KNYGA Vardan Kristaus Amen. Amžinai dalykų atminčiai. Šven­ tasis ekumeninis Tridento Sinodas nusprendė, kad norint išlaikyti Dievo garbinimą, išsaugoti ir skleisti katalikiškąjį tikėjimą, nieko vertingesnio negalima padaryti, kaip kiek­ vienoje krikščioniškojo pasaulio diecezijoje įkurti amžinai gyvuojančią seminariją, iš kur jaunuoliai, nuo jaunystės įgi­ ję dievobaimingumo, išmokyti geriausių menų, išeitų vyk­ dyti bažnytinių pareigų. Taigi, kai mes, Jurgis Radvila, Dievo malone Vilniaus vyskupas, Olykos ir Nesvyžiaus ku­ nigaikštis, pamatėme, kokią naudą teikia tiek Romos, kitų miestų mokytojos, mieste, tiek ir kitose vietose įsteigtos ir funduotos klierikų seminarijos, šioje mūsų Vilniaus diece­ zijoje, kurioje pastebėjome, jog yra didelis kunigų ir kitų pa­ tarnautojų trūkumas Viešpaties vynuogyne, nusprendėme įsteigti ir funduoti kolegiją, kurioje būtų išlaikomas ir die­ vobaimingai auklėjamas nustatytas lietuvių ir rusų jaunuo­ lių skaičius.

PDF 443

Taigi, kai mes, Jurgis Radvila, Dievo malone Vilniaus vyskupas, Olykos ir Nesvyžiaus ku­ nigaikštis, pamatėme, kokią naudą teikia tiek Romos, kitų miestų mokytojos, mieste, tiek ir kitose vietose įsteigtos ir funduotos klierikų seminarijos, šioje mūsų Vilniaus diece­ zijoje, kurioje pastebėjome, jog yra didelis kunigų ir kitų pa­ tarnautojų trūkumas Viešpaties vynuogyne, nusprendėme įsteigti ir funduoti kolegiją, kurioje būtų išlaikomas ir die­ vobaimingai auklėjamas nustatytas lietuvių ir rusų jaunuo­ lių skaičius. Suprantame, kad mūsų ganytojiškoms parei­ goms priklauso pasirūpinti, kad iš bendrų vyskupijos stalo pajamų ir kapitulos, ir visokios rūšies vertybių, personatų, pelno, abatijų turto dalies bei visokių kitokių beneficijų, mū­ sų diecezijoje egzistuojančių, būtų paimta tam tikra dalis ar porcija, ir ta dalis, taip išimta, būtų prijungta prie anksčiau minėtos kolegijos ir inkorporuota. Nors, esant dabartinėms nelaimėms, nuolatiniams nuostoliams dėl karo su Maskva, mes neprivalome savęs apsunkinti naujais vargais, atsižvelg­ dami į savo padėtį, sunkiai galime aprūpinti lėšomis, tačiau tikėdamiesi, kad Viešpaties, kurismeapleidžia gerų darbų, ranka nesutrumpėjusi, paties Viešpaties Dievo vardu nu­ sprendžiame ir funduojame mūsų klierikų kolegiją ir fun- davimui bei jos aprūpinimui jai pridedame mūsų patrimo- nialinį dvarelį Vilniaus paviete, vadinamą Vozgėliškėmis*.

PDF 445

IV KNYGA Tą dvarelį su žmonėmis, namais, laukais, pievomis, ganyk­ lomis, bitynais, miškais, miškeliais, šilais, gojais, krūmynais, kalvomis ir lygumomis, medžiais, vandenimis, upėmis, tven­ kiniais, ežerais, upeliais, vandenų srovėmis, malūnais ir jų gaminiais, činšais, pajamomis, pelnu, arklių pašaru, visų lau­ kinių žvėrių ir paukščių medžiokle, rinkliavomis ir žūkla- vimu, žinoma, su visomis savo teisėmis, priklausomybėmis, visomis apylinkėmis, kokias mes patys turėjome ir iki šiol turime, ir kaip mūsų ranka surašytame ir užantspauduota­ me sąraše išdėstyta, savo noru priėmę sprendimą ir gerai bei tvirtai apgalvoję, dovanojame neatšaukiamu dovanoji­ mu, užleidžiame ir duodame amžiams turėti, laikyti ir tai­ kiai valdyti minėtai klierikų kolegijai, jai ir kiekvienam, ir visiems būsiantiems klierikams, perimantiems pilną valdžią ir dominijos teisę bei visus mūsų darbus, susijusius su šiuo dvareliu, mums ar paveldėtojams, ar mūsų įpėdiniams jo­ kios teisės į patį dvarelį nepasilikdami ir neišsaugodami. O brangiausius mūsų brolius Viešpatyje, Vilniaus bažnyčios prelatus ir kanauninkus, ir kitus mūsų diecezijos beneficijo­ se ką nors turinčius, raginame, kad kokią nors savo dalį mi­ nėtai kolegijai laisvai ir paslaugiai atiduotų ir skirtų. Todėl pagal mūsų tarnybai priklausančias pareigas turėsime rū­ pintis ir dėti pastangas, kad tiek iš anksčiau paminėtų dalių ir iš tikinčiųjų Kristumi dosnumo, ir iš aukų, tiek taip pat iš bet kokių šviesiausiojo karaliaus mūsų pono Stepono mie­ laširdingą!

PDF 447

O kadangi no­ rime, kad ši pastatyta ir įkurta seminarija amžinai gyvuotų ir klestėtų, dabar laimingai karaliaujančio šviesiausiojo ir katalikiškiausiojo mūsų kunigaikščio karaliaus Stepono mie­ laširdingą! prašome, kad laikytų verta prisiimti į savo globą ir gynybą pačią Vilniaus seminariją. Ir mūsų įpėdinius ragi­ name ir prašome, kad, iškilus seminarijoje įvairiems sunku­ mams, kreiptųsi į pačią karališkąją Didenybę ar į kitus ka­ raliaus įpėdinius ir nieko, kas susiję su seminarijos ir jos turtų valdymu, be jų pritarimo nedarytų. Tai jų sąžinei griežtai pavedame. Klierikų mokymo reikalus ir vadovavimą kole­ gijai patikime didžiai gerbiamam tėvui Rektoriui ir visai Vil­ niaus Jėzaus draugijos kolegijai, ir, mielai leidus didžiai* ger­ biamam tėvui generaliniam Prepozitui (kuriam dėl šio reikalo nusiuntėme laišką ir neabejojame, kad mums bus pa­ lankus), tuos pačius karštai raginame, kad imtų rūpintis šia mūsų seminarija.

PDF 447

O kadangi no­ rime, kad ši pastatyta ir įkurta seminarija amžinai gyvuotų ir klestėtų, dabar laimingai karaliaujančio šviesiausiojo ir katalikiškiausiojo mūsų kunigaikščio karaliaus Stepono mie­ laširdingą! prašome, kad laikytų verta prisiimti į savo globą ir gynybą pačią Vilniaus seminariją. Ir mūsų įpėdinius ragi­ name ir prašome, kad, iškilus seminarijoje įvairiems sunku­ mams, kreiptųsi į pačią karališkąją Didenybę ar į kitus ka­ raliaus įpėdinius ir nieko, kas susiję su seminarijos ir jos turtų valdymu, be jų pritarimo nedarytų. Tai jų sąžinei griežtai pavedame. Klierikų mokymo reikalus ir vadovavimą kole­ gijai patikime didžiai gerbiamam tėvui Rektoriui ir visai Vil­ niaus Jėzaus draugijos kolegijai, ir, mielai leidus didžiai* ger­ biamam tėvui generaliniam Prepozitui (kuriam dėl šio reikalo nusiuntėme laišką ir neabejojame, kad mums bus pa­ lankus), tuos pačius karštai raginame, kad imtų rūpintis šia mūsų seminarija.

PDF 442-443

Quod quidem praedium cum kominikus, villis, 426 ## Puslapis 443 IV KNYGA Vardan Kristaus Amen. Amžinai dalykų atminčiai. Šven­ tasis ekumeninis Tridento Sinodas nusprendė, kad norint išlaikyti Dievo garbinimą, išsaugoti ir skleisti katalikiškąjį tikėjimą, nieko vertingesnio negalima padaryti, kaip kiek­ vienoje krikščioniškojo pasaulio diecezijoje įkurti amžinai gyvuojančią seminariją, iš kur jaunuoliai, nuo jaunystės įgi­ ję dievobaimingumo, išmokyti geriausių menų, išeitų vyk­ dyti bažnytinių pareigų. Taigi, kai mes, Jurgis Radvila, Dievo malone Vilniaus vyskupas, Olykos ir Nesvyžiaus ku­ nigaikštis, pamatėme, kokią naudą teikia tiek Romos, kitų miestų mokytojos, mieste, tiek ir kitose vietose įsteigtos ir funduotos klierikų seminarijos, šioje mūsų Vilniaus diece­ zijoje, kurioje pastebėjome, jog yra didelis kunigų ir kitų pa­ tarnautojų trūkumas Viešpaties vynuogyne, nusprendėme įsteigti ir funduoti kolegiją, kurioje būtų išlaikomas ir die­ vobaimingai auklėjamas nustatytas lietuvių ir rusų jaunuo­ lių skaičius.

PDF 443

Taigi, kai mes, Jurgis Radvila, Dievo malone Vilniaus vyskupas, Olykos ir Nesvyžiaus ku­ nigaikštis, pamatėme, kokią naudą teikia tiek Romos, kitų miestų mokytojos, mieste, tiek ir kitose vietose įsteigtos ir funduotos klierikų seminarijos, šioje mūsų Vilniaus diece­ zijoje, kurioje pastebėjome, jog yra didelis kunigų ir kitų pa­ tarnautojų trūkumas Viešpaties vynuogyne, nusprendėme įsteigti ir funduoti kolegiją, kurioje būtų išlaikomas ir die­ vobaimingai auklėjamas nustatytas lietuvių ir rusų jaunuo­ lių skaičius. Suprantame, kad mūsų ganytojiškoms parei­ goms priklauso pasirūpinti, kad iš bendrų vyskupijos stalo pajamų ir kapitulos, ir visokios rūšies vertybių, personatų, pelno, abatijų turto dalies bei visokių kitokių beneficijų, mū­ sų diecezijoje egzistuojančių, būtų paimta tam tikra dalis ar porcija, ir ta dalis, taip išimta, būtų prijungta prie anksčiau minėtos kolegijos ir inkorporuota. Nors, esant dabartinėms nelaimėms, nuolatiniams nuostoliams dėl karo su Maskva, mes neprivalome savęs apsunkinti naujais vargais, atsižvelg­ dami į savo padėtį, sunkiai galime aprūpinti lėšomis, tačiau tikėdamiesi, kad Viešpaties, kurismeapleidžia gerų darbų, ranka nesutrumpėjusi, paties Viešpaties Dievo vardu nu­ sprendžiame ir funduojame mūsų klierikų kolegiją ir fun- davimui bei jos aprūpinimui jai pridedame mūsų patrimo- nialinį dvarelį Vilniaus paviete, vadinamą Vozgėliškėmis*.