Hanoverio žemėje prie Elbės žemupio gyvenusių venedų kalboje žodis „Vilija“ reiškė valią.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 33
Mūsų kaimiečiai \nlietuviai taria „Niaris\" ir sako, esą \nlenkiškai jų puikioji upė vadinama \nWilja. Prancūzijoje, Aljė departa\nmente, esama mineralinių vandenų, \nvadinamų Neris, prie taip pat pava\ndinto miestelio, išsidriekusio tarp \nŠero ir Luaros upių, kur X amžiuje \nsiekė normanų antpuoliai ir netgi jų \ngyvenvietės - slavų, venedų, gyve\nnančių Hanoverio žemėje prie Elbės \nžemupio, netoli nuo Lūchovo, kal\nba žodis Vilija reiškia valią. Žr.
Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos).
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 28-29
12 ## Puslapis 29 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I KNYGA LAIKAI IKI KRIKŠČIONYBĖS ĮVEDIMO - NUO MIESTO ĮKŪRIMO IKI PAT KRIKŠTO PRIĖMIMO VILNIUJE 1387 METAIS Lietuvių tautos kilmė — Normanai — Senoji gyvenvietė prie Vilnios upės — Šventaragis — Vilnius tampa Gedimino miestu ir sostine — Įsikūrimas, pradinė padėtis ir miesto valdymas — Jaunučio žlugimas — Algirdas - Pranciškonų nukankinimas — Kryžiuočių puldinėjimai Algirdo laikais — Jogailos užmačios — Kova su Kęstučiu — Vilniaus miestiečių įtaka toje kovoje — Kęstučio mirtis — Vilniaus padėtis Jogailos laikais — Mūšis su kryžiuočiais prie miesto ir jo sudeginimas — Nuniokojamos Vilniaus apylinkės — Išvejami kryžiuočiai— Jogaila tampa Lenkijos karaliumi — Išvykimas į Krokuvą. Nuo I amžiaus po Kristaus gimimo slavų gentis, vadinta venedais, buvo užėmusi Baltijos jūros pakrantę nuo Vyslos žiočių iki pat Samlandijos (Sembos). Į rytus nuo Dvinos prie jų šliejosi estų, gausios suomių padermės atšakos, gyven vietės.
Narbutas rašo, kad Jarmerikas įsiveržė į slavų kraštą, sumušė venedų karalių Skalką, o Skalkos kraštas pateko priešams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 245
Pakviestas į pagal\nbą Jarmerikas mielai atskubėjo gal trokšdamas atkeršyti\nuž savo nelaisvę ar norėdamas turėti naudos. Jis įsiveržė\nį slavų kraštą; venedų karalius Skalka buvo sumuštas ir\nkrito mūšio lauke, o jo kraštas pateko į priešų rankas.\nTačiau Jarmeriko įniršiui to nepakako.
Narbutas nurodo, kad apie 253 m. jungtiniai finų, galindų ir venedų būriai kariavo su imperatoriumi Valuzianu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 299
Esama \nneabejotinų įrodymų, nes, \nvaldant \nimperatoriui \nGalui, apie 253 metus \njungtiniai finų, \ngalindų ir venedų būriai kariavo su imperatorium Valuzia- \nnu, pirmojo sūnum, kai šis kariavo su sarmatais; jį šlo\nvino kaip vandalų, finų, galindų ir venedų nugalėto\nją. Šito įrodymų aptikta ant atrastų auksinių ir sidabri\nnių medalių1. Šie numizmatiniai užrašai nemini gotų, \nnes kalbama apie kitą karą ir vadinamąją sąjungą, kilu\nsią tiesiai iš Vakarą, o gotai su savo lyga jau buvo Ry\ntuose2.
Narbutas vieno radinio ratu išdėstytas raides aiškina kaip lotynišką užrašą venedų runomis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 487
Nedailus, vos galima suprasti, jog tai raitelis su sa kalu. Raidės užrašytos ratu: lotyniškas užrašas, venedų runomis, pagal mano aiškinimą: l MM3 1 : S'k8>bP<^f> .’I* HrlT ĄĄŪ Ų/nmolavit Saifiborius dux ¡\rucho olitori). To dievaičio vardo užrašė raidė „o“ yra įterpta į vidurį, o ne į pabaigą, va dinasi, yra Koruch vietoj Krucho, o vietoje raidės „ch“, kuri ne buvo žinoma venedų runų abėcėlėje, buvo naudojama dviguba „gg“ (11), kurios, sujungtos j vieną raidę ^ , skaitoma kaip ,,CH“.
Lotynų kalbą slavai venedai ir lietuviai var tojo kaip diplomatinę kalbą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 487
Todėl, mano nuomone, reikėtų\nskaityti: Kurcho, optimo maximo. O tai yra toks pat užrašas kaip\nir ant kai kurių romėniškų medalių; jis reiškia IOVI OPTIMO\nMAXIMO. Taip pat kaip ir ant Volgasto miesto globėjo Jaruvito\nskydo, ant kurio radau tokį užrašą: „Tutori Voigasliensi, optimo\nmaximo Jurowito\". Lotynų kalbą slavai venedai ir lietuviai var\ntojo kaip diplomatinę kalbą.
Venedai tą kraštą vadino Ulmigeria, o te nykščius žmones — Ulmigeri.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 168
Venedai tą kraštą vadino Ulmigeria, o te nykščius žmones — Ulmigeri. Tad jų padedami tęsė savo tyrinėjimus. Tas kraštas buvo visiškai laukinis, jame ne buvo nei miestų, nei kaimų, nei jokių tvirtai suręstų namų.
Senovės tyrinėtojai ne abejoja, jog budinai įsiterpė tarp venedų ir slavų gyvena mųjų vietovių ir įsikūrė iš dalies taikiai, iš dalies gal iš stumdami kitas gentis prie Nemuno, o vėliau ir Vyslos, Dauguvos, — tai nedvejodamas pasakoja Osolinskisk Prie jūros.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 214
Senovės tyrinėtojai ne abejoja, jog budinai įsiterpė tarp venedų ir slavų gyvena mųjų vietovių ir įsikūrė iš dalies taikiai, iš dalies gal iš stumdami kitas gentis prie Nemuno, o vėliau ir Vyslos, Dauguvos, — tai nedvejodamas pasakoja Osolinskisk Prie jūros skubančio Nemuno vaga atvedė iki žygio j vakarus pabaigos. Tad Nemuno žemupio pakrantes visų pirma de ra laikyti ¡pirmąja lietuvių tautos buveine šiame krašte, iš kur besiplėsdami lietuviai užėmė tolesnes šalis. Tun- manas savo tyrimais rodo, jog, kai lietuvių tautos tėvai atsikėlė prie Baltijos jūros ir ėmė prie jos plėstis, tuojau užėmė Sembą ir gintaro kasyklas2.
Esama neabejotinų įrodymų, nes, valdant imperatoriui Galui, apie 253 metus jungtiniai finų, galindų ir venedų būriai kariavo su imperatorium Valuzianu, pirmojo sūnum, kai šis kariavo su sarmatais; jį šlo vino kaip vandalų, finų, galindų ir venedų nugalėto ją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 299
Esama \nneabejotinų įrodymų, nes, \nvaldant \nimperatoriui \nGalui, apie 253 metus \njungtiniai finų, \ngalindų ir venedų būriai kariavo su imperatorium Valuzia- \nnu, pirmojo sūnum, kai šis kariavo su sarmatais; jį šlo\nvino kaip vandalų, finų, galindų ir venedų nugalėto\nją. Šito įrodymų aptikta ant atrastų auksinių ir sidabri\nnių medalių1. Šie numizmatiniai užrašai nemini gotų, \nnes kalbama apie kitą karą ir vadinamąją sąjungą, kilu\nsią tiesiai iš Vakarą, o gotai su savo lyga jau buvo Ry\ntuose2.
Iš ankstesnio šios temos dėstymo ži nome, kad tuo metu prie šios jūros gyveno venedai, sla vai ir estai lietuviai arba visos šiuo bendriniu vardu va dinamos lietuvių genties tautos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 303
Taip apie IV amžiaus vidurį gotų valdžia paplito iki Baltijos jūros. Iš ankstesnio šios temos dėstymo ži nome, kad tuo metu prie šios jūros gyveno venedai, sla vai ir estai lietuviai arba visos šiuo bendriniu vardu va dinamos lietuvių genties tautos. Pirmųjų jau buvo labai daug, nors jie gal vėliau negu kiti apsigyveno prie Bal tijos jūros. Taip pat, pasikliaudami galia savo ginkluotų žmonių, kurių labai daug galėjo išvesti į kovos lauką, mėgino priešintis galingo karaliaus žygiams; bet jis, pasiuntęs gausius ginkluotų žmonių būrius, pirmiausia išmintingais politiniais žygiais pelnė palankumą ir nuo lankumą estų, beje, nepernelyg patenkintų galingų vene- dų kaimynyste, o vėliau lengvai įvedė savo valdžią.
Tautos ant tų upių, pasakoja, tos gyvenusios: venedai, galindai, sudenai, kareotai, saliai, osai, veltai, penai.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 37
Upis tenai didesniąsias minavoja, Ysla (Vistula), Nemunu (Kronas), Venta (Rubonas), Daugava (Turuntas), Gauja (Kėsinąs) vadindamas. Tautos ant tų upių, pasakoja, tos gyvenusios: vene- dai, galindai, sudenai, kareotai, saliai, osai, veltai, penai. Tarp tų tautų didžiai yra dėl skaitytojų ženk- lingos tautos galindų ir sudenų dėl to, jog jas 1000 metų buvus tebras toj pačioj vietoj begyvenančias1.
Narbutas teigia, kad pirmaisiais krikščionybės eros amžiais venedų tautų civilizacijos lygis buvo aukštesnis už kitų Vidurio ir Šiaurės Europos tautų.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 33
Apžvelgdami tautas, kurios pirmaisiais krikščionybės \neros amžiais buvo užėmusios Vidurio ir Siaurės Europos \nžemes, pažymėsime, kad venedų tautų civilizacijos lygis \nbuvo nepalyginti aukštesnis už kitų. Gyvenamųjų būstų \nstatyba, prekybos verslas, prisirišimas prie savo nuolati\nnių žemės valdų, ypatingas atsidėjimas žemdirbystei, ne\npaisymas visuomenės vaikystės laikotarpiu įgytų prietarų, \ntokių kaip kūno dažymas, bei išnykimas daugelio kitokių, \natsilikimą rodančių požymių, apie kuriuos įvairūs auto\nriai, pradedant Tacitu, rašė pažymėdami venedų civiliza\nciją buvus aukštesnio lygio už kitų tautų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
101 ## Puslapis 99 manų genčių“. Sis lygumų, lėkštų plotų ir klampių pel kynų kupinas kraštas tikrai galėjo vadintis Venedija, o nuo jo ir slavai buvo vadinami venedų tauta1. 88 Slavai.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tačiau Jarmeriko įniršiui to nepakako. Jis įsakė pririšti 40 slavų belaisvių prie laukinių vilkų ir išvyti juos į miš ką baisiai mirčiai. Pavergęs slavų kraštą ir pamanęs, jog įtvirtino jame savo valdžią, jis patraukė toliau, įsiveržė į Prūsiją, užgrobė Sembą, paskui Kuršą ir toliau į rytus plytinčius kraštus, žiauriai liedamas žmonių kraują ir be galo juos engdamas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Ponas Tadas Vo lianskis pateikė mums numizmatinio radinio piešinį su tokiu ap rašymu: „Auksinis medalionas, dviejų colių ir dviejų linijų (1 lenkiška linija — 1/12 colio, 1 rusiška linija — 1/10 colio — R. G.) ¡skersmens]. Jis skirtas Samborui, Pabaltijo slavų karaliu kui, derliaus, vaisių ir daržininkystės dievukui, kurio vardas buvo Kurchas. Nedailus, vos galima suprasti, jog tai raitelis su sa kalu.