1820 m. grafas bronzinę apie šešių colių aukščio statulėlę nusiuntė į Varšuvos Mokslo bičiulių draugiją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 244
Magistrato valdininkas Pulokolovskis, valydamas tuos griuvėsius, rado ten kadaise įmūrytą bronzinę apie šešių colių aukščio statulėlę, vaiz duojančią sukryžiuotomis kojomis būtybę, kuri ant galvos laikė miesto vaizdą, tai yra bokštus, namus ir bažnyčias, o vienoje ran koje - tris žuvis. 1820 metais grafas tą statulėlę nusiuntė į Varšu vos Mokslo bičiulių draugiją. Draugijoje buvo nu tarta, kad figū rėlė yra indiškos kilmės: tokią išvadą padarė remdamiesi tik pa našumu.
Narbutas rašė, kad Varšuvos Mokslo bičiulių draugijos nuomonei apie statulėlę nepritarė visi mokslininkai net Varšuvoje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 245
Trys\nžuvys tikriausiai simbolizavo tris pro Kauną arba netoli jo te\nkančias upes: Nerį, Nemuną ir Nevėžį. Kad ir kaip ten būtų bu\nvę, Varšuvos draugijos nuomonei pritarė ne visi mokslininkai,\nnet pačioje Varšuvoje. Apie tai 1836 metais man rašė vienas iš\ntenykščių korespondentų, į kurį buvau kreipęsis tuo klausimu *.
Ryškus to pavyzdys „Nenaudėlių draugijos“ („Towarzystwo szubrawcow“) žavėjimasis senaisiais lietuvių mitiniais personažais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 17
Lietuvių mitologija šiuo metu domėjosi ne tik mokslininkai, rašytojai, bet ir visa apsišvietusioji visuomenė, akademinis jau nimas. Ryškus to pavyzdys „Nenaudėlių draugijos“ („Towar- zystwo szubrawcow“) žavėjimasis senaisiais lietuvių mitiniais personažais. Šios masoniškos draugijos, susispietusios apie sa tyrinį laikraštį „Wiadomošci Brukowe“ (1816-1822), nariai bu vo pasirinkę pseudonimus iš senovės lietuvių mitologijos (pvz., Perkūnas, Poklus, Wajžgantos) ir privalėjo rinkti medžiagą apie mitinius personažus, kurių vardais buvo pasivadinę, kad tuo prisidėtų prie sudarymo lietuvių mitologijos, kuri su laiku ga lėtų būti draugijos išleista4.