grupe

Varšuvos Mokslo bičiulių draugija

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1820 m. grafas bronzinę apie šešių colių aukščio statulėlę nusiuntė į Varšuvos Mokslo bičiulių draugiją.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 244

Magistrato valdininkas Pulokolovskis, valydamas tuos griuvėsius, rado ten kadaise įmūrytą bronzinę apie šešių colių aukščio statulėlę, vaiz­ duojančią sukryžiuotomis kojomis būtybę, kuri ant galvos laikė miesto vaizdą, tai yra bokštus, namus ir bažnyčias, o vienoje ran­ koje - tris žuvis. 1820 metais grafas tą statulėlę nusiuntė į Varšu­ vos Mokslo bičiulių draugiją. Draugijoje buvo nu tarta, kad figū­ rėlė yra indiškos kilmės: tokią išvadą padarė remdamiesi tik pa­ našumu.
t-002vidutinis

Narbutas rašė, kad Varšuvos Mokslo bičiulių draugijos nuomonei apie statulėlę nepritarė visi mokslininkai net Varšuvoje.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 245

Trys\nžuvys tikriausiai simbolizavo tris pro Kauną arba netoli jo te­\nkančias upes: Nerį, Nemuną ir Nevėžį. Kad ir kaip ten būtų bu­\nvę, Varšuvos draugijos nuomonei pritarė ne visi mokslininkai,\nnet pačioje Varšuvoje. Apie tai 1836 metais man rašė vienas iš\ntenykščių korespondentų, į kurį buvau kreipęsis tuo klausimu *.
t-003vidutinis

Ryškus to pavyzdys „Nenaudėlių draugijos“ („Towarzystwo szubrawcow“) žavėjimasis senaisiais lietuvių mitiniais personažais.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 17

Lietuvių mitologija šiuo metu domėjosi ne tik mokslininkai, rašytojai, bet ir visa apsišvietusioji visuomenė, akademinis jau­ nimas. Ryškus to pavyzdys „Nenaudėlių draugijos“ („Towar- zystwo szubrawcow“) žavėjimasis senaisiais lietuvių mitiniais personažais. Šios masoniškos draugijos, susispietusios apie sa­ tyrinį laikraštį „Wiadomošci Brukowe“ (1816-1822), nariai bu­ vo pasirinkę pseudonimus iš senovės lietuvių mitologijos (pvz., Perkūnas, Poklus, Wajžgantos) ir privalėjo rinkti medžiagą apie mitinius personažus, kurių vardais buvo pasivadinę, kad tuo prisidėtų prie sudarymo lietuvių mitologijos, kuri su laiku ga­ lėtų būti draugijos išleista4.