grupe

Sudargai

3 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Narbutas, remdamasis Hartknochu, sieja sudargų atminimą su krašto padavimais ir dviem Sudargais vadinamais miesteliais. Narbutas rašo, kad skiriai su sudargais po gotų žygių kūrėsi Mažojoje Skitijoje ir Žemutinėje Mezijoje, vadovaujami Kandakoso. Narbutas sudargus, istorikų vadintus Satargarii ir Sadargii, apibūdina kaip ištikimiausius skirių bičiulius prie Dunojaus žemupio.

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

Narbutas, remdamasis Hartknochu, sieja sudargų atminimą su krašto padavimais ir dviem Sudargais vadinamais miesteliais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Anot Hartknocho, sudargų iš­\nties būta, jų atminimas gyvas šios žemės padavimuose ir\nkai kuriuose vietovardžiuose2. Dar ir šiandien čia yra du\npiliavietėmis garsėjantys miesteliai, vadinami Sudargais:\nvienas Prūsijoje, prie Rausvės upės, antras — kairiojoje\nNemuno pakrantėje, šiek tiek žemiau Jurbarko. Siame\nsenoviniame krašte taip pat yra Rosės upė, iki mūsų die­\nnų išsaugojusi šį pavadinimą: ji prasideda į šiaurę nuo\nLiubavo miestelio, teka iš pietų šiaurės link ir įteka į\nŠešupę jos kairiojoje pakrantėje, kiek aukščiau Naumies­\nčio.
t-002vidutinis

Narbutas rašo, kad skiriai su sudargais po gotų žygių kūrėsi Mažojoje Skitijoje ir Žemutinėje Mezijoje, vadovaujami Kandakoso.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

282\n\n## Puslapis 293\n\nklausiusių d akų; 245 metais gotai pradėjo grobuoniškus\nžygius į Romos imperijos kraštus ir miestus'. Būtent po\nšių laikų ir skiriat su sudargais pradėjo kurtis mažojoje\nSkitijoje, arba dešiniojoje Dnestro pakrantėje, ir žemu­\ntinėje Mezijoje, arba arčiau Dunojaus žemupio, vadovau­\njami, gotų pavyzdžiu, vado ar karaliuko, vardu Kandak-\nsas1 2. Tai vyko jau tuo metu, kai, IV amžiaus pradžioje\niki valiai prisiklajoję gotai, apsikrovę grobiu ir karų iš­\nvarginti, beveik be paliovos puldinėję imperijos žemes,\nėmė mąstyti apie įsikūrimą vienoje vietoje.
t-003vidutinis

Narbutas sudargus, istorikų vadintus Satargarii ir Sadargii, apibūdina kaip ištikimiausius skirių bičiulius prie Dunojaus žemupio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

288 Istorinės išvados. Sudargai, kuriuos istorikai vadina Satargarii ir Sadargii, buvo ištikimiausi skiriu bičiuliai: visi drauge įsikūrė prie Dunojaus žemupio, kartu patyrė likimo smūgius, kuriuos labiau užtraukė klastingi svebų karaliukų patarimai negu jų pačių neapdairumas ar gotų priespaudos priežastys. Kadangi paskutinio žygio metu skiriu stovykloje buvo du vadai — Eduka ir Volfas, tai pagrįstai galima daryti išvadą, kad pirmasis vadovavo skiriams, o antrasis — sudargams arba kad tarp abiejų vienos giminės genčių buvo sąjunga ir kiekviena iš jų turėjo savo vadą.
Visi teiginiai ir įrodymai (3 teiginiai, 3 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)33