Šubravcų draugijai priklausė universiteto elitas, profesoriai ir įtakingi miesto gyventojai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 7
Legaliai veikė įvairios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai aptardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik perspektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo Vilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė universiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gyventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sarmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Perkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaižgantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušlaviu.
Šubravcų draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 7
Legaliai veikė įvairios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai aptardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik perspektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo Vilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė universiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gyventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sarmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Perkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaižgantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušlaviu.
Šubravcų draugijos kodekse buvo suformuluotos nuo įprastų aukštuomenės normų besiskyrusios narių elgesio ir veiklos normos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 7
Šubravcų draugijos kodekse suformuluotos narių elgesio ir veiklos normos griežtai skyrėsi nuo įprastų aukštuomenės normų. Girtavimo, azartinių žaidimų smerkimas, kova prieš asmenines bei visuomenines ydas rodė ryškų šios organizacijos švietėjiškos veiklos pobūdį. Pavyzdžiui, XII šubravcų kodekso straipsnis reikalavo, kad draugijos narys kauptų nuosavą biblioteką, kurioje būtinai turi būti visuotinės istorijos ir geografijos veikalų; tai rodo esminius švietėjiško ugdymo bruožus - visuotinumą ir universalumą3.
Šubravcų draugijos humoristinis laikraštis Wiadomości brukowe išgarsino draugiją net už Lietuvos ribų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 7
Draugijos narių leidžiamas humoristinis laikraštis Wiadomości brukowe (Grindinio žinios), kuriame aktyviai bendradarbiavo ir M. Balinskis, tęsė XVIII a. Anglijoje leidžiamo žurnalo Spectator tradicijas. Satyriniai kilmingųjų kasdienio gyvenimo vaizdai, negailestinga baudžiavos kritika, atviras šaipymasis iš obskurantizmo ir tradicionalizmo išgarsino draugiją net už Lietuvos ribų.
Vilniuje veikusiai Šubravcų draugijai priklausė universiteto elitas, profesoriai ir įtakingi miesto gyventojai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 7
Legaliai veikė įvairios filantropinės organizacijos ir susivienijimai, kurių nariai aptardavo visuomenės būklę, tardavosi dėl konkrečių ir tik perspektyvoje numatomų įgyvendinti tikslų. Ypač pagarsėjo Vilniuje veikusi šubravcų (nenaudėlių) draugija, kuriai priklausė universiteto elitas - profesoriai, žymūs ir įtakingi miesto gyventojai. Išstudijavę Jano Lasickio knygą Apie žemaičių, kitų sarmatą bei netikrų krikščionių dievus, draugijos nariai pasivadino senovės lietuvių dievybių vardais: Jokūbas Šimkevičius - Perkūnu, Kazimieras Kontrimas - Poklumi, Janas Chodzka - Vaižgantu, Juozapas Zavadskis - Svaistiku, M. Balinskis - Aušlaviu.
Šubravcų tradicijų tęsėju sumanytame leidinyje „Wizerunki i Roztrząsania Naukowe“ rašė buvę Vilniaus universiteto profesoriai, mokslininkai ir literatai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 58
„Wizerunki i Roztrząsania Naukowe“ puslapiuose anonimiškumas buvo įprastas reiškinys. Šio leidinio, kuris buvo sumanytas kaip šubravcų tradicijų tęsėjas, autoriai buvo aštuoniolika buvusių Vilniaus universiteto profesorių, aštuoni su šia įstaiga nesusiję mokslininkai ir devyniolika literatų, kurių dauguma buvo to universiteto absolventai. Sunku tarp jų būtų pažinti recenzijos autorių.
„Wizerunki i Roztrząsania Naukowe“ buvo sumanytas kaip šubravcų tradicijų tęsėjas, o leidinyje rašė 18 buvusių Vilniaus universiteto profesorių, 8 kiti mokslininkai ir 19 literatų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 449
Sunku identifikuoti ir recenzijos autorių. ,,Wizerunki i Roztrząsania Naukowe“ puslapiuose anonimiškumas buvo įprastas reiškinys. Šio leidinio, kuris buvo sumanytas kaip šubravcų tradicijų tęsėjas, autoriai buvo aštuoniolika buvusių Vilniaus universiteto profesorių, astuoni su šia įstaiga nesusiję mokslininkai ir devyniolika literatų, kurių dauguma buvo to universiteto absolventai.
1817 m. Vilniaus inteligentija, susijusi su universitetu ir masonų ložėmis, įkūrė Šubravcų draugiją.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 35
Vilniaus inteligentija, susijusi su universitetu ir masonų ložėmis, 1817 m. įkūrė Šubravcų draugiją, ši ėmėsi leisti satyrinį laikraštį "Gatvės žinios".
Šubravcų draugijos programoje kova su girtavimu buvo numatyta kaip pirmasis straipsnis ir svarbiausias veiklos prioritetas.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 41
Nors, kaip anksčiau minėjome, kova su girtavimu šubraveų programoje yra pirmoje vietoje: numatyta pirmajame straipsnyje. Net draugijos sueigose visada stovėjo ant stalo ąsotis su tyru šaltinio vandeniu - blaivybės simbolis44.
Kova su girtavimu buvo pirmoje vietoje Šubravcų draugijos programoje ir buvo simboliškai pabrėžiama sueigose statomu tyro šaltinio vandens ąsočiu.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 41
Nors, kaip anksčiau minėjome, kova su girtavimu šubraveų programoje yra pirmoje vietoje: numatyta pirmajame straipsnyje. Net draugijos sueigose visada stovėjo ant stalo ąsotis su tyru šaltinio vandeniu - blaivybės simbolis44.
Subravcų draugija buvo siejama su satyromis apie kelionių po užsienį maniją.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 20
Svarbu ir tai, kad eilėraščio dvasia turi ryšį su Subravcą satyromis apie kelionią po užsienį maniją ("podrozomanija"), dėl kurios skurdinamas kraštas, alinami valstiečiai. Panašias problemas ne kartą akcentuoja ir "Veikalo apie girtavimą" autorius. O jis buvo ir Subravcą draugijos pirmininkas, ir draugijos laikraštėlio "Gatvės žinios" (Wiadomosci brukowe) redaktorius.
Draugijos nariai rinkosi pseudonimus iš senovės lietuvių mitologijos ir privalėjo rinkti medžiagą apie atitinkamus mitinius personažus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 17
Ryškus to pavyzdys „Nenaudėlių draugijos“ („Towarzystwo szubrawcow“) žavėjimasis senaisiais lietuvių mitiniais personažais. Šios masoniškos draugijos, susispietusios apie satyrinį laikraštį „Wiadomošci Brukowe“ (1816-1822), nariai buvo pasirinkę pseudonimus iš senovės lietuvių mitologijos (pvz., Perkūnas, Poklus, Wajžgantos) ir privalėjo rinkti medžiagą apie mitinius personažus, kurių vardais buvo pasivadinę, kad tuo prisidėtų prie sudarymo lietuvių mitologijos, kuri su laiku galėtų būti draugijos išleista4.
Vilniaus šubravcų draugijos nariai rinko medžiagą apie lietuvių mitologiją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 6
Vilniaus šubravcų draugijos nariai, pasivadinę pagoniškais dievų ir dievybių vardais, rinko medžiagą apie lietuvių mitologiją.