Santrauka
Šiuo mūsų laiš ku pareiškiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tai reikia žinoti dabar ir ateityje, jog atsižvelgiame į ištiki mus, drąsius ir pasiaukojamus mūsų vengrų pulkų vado pono Gabrielio Bekešo Skornato nuopelnus; jis, narsiai ir nuolat. Taip pat ir vė liau, antrąsyk mūsiškiams pajudėjus ir patraukus prieš tą patį mūsų priešą Maskvos kunigaikštį ties Velikije Lūki, mūsų paskirtas vadovauti mūsų vengrų kariuomenės riteriams, ata kuojant priešo pilis ir visur, kur tik buvo nukreiptas su mū.
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Šiuo mūsų laiš ku pareiškiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tai reikia žinoti dabar ir ateityje, jog atsižvelgiame į ištiki mus, drąsius ir pasiaukojamus mūsų vengrų pulkų vado pono Gabrielio Bekešo Skornato nuopelnus; jis, narsiai ir nuolat. | c-001 | |
| t-002 Taip pat ir vė liau, antrąsyk mūsiškiams pajudėjus ir patraukus prieš tą patį mūsų priešą Maskvos kunigaikštį ties Velikije Lūki, mūsų paskirtas vadovauti mūsų vengrų kariuomenės riteriams, ata kuojant priešo pilis ir visur, kur tik buvo nukreiptas su mū. | c-002 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Šiuo mūsų laiš ku pareiškiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tai reikia žinoti dabar ir ateityje, jog atsižvelgiame į ištiki mus, drąsius ir pasiaukojamus mūsų vengrų pulkų vado pono Gabrielio Bekešo Skornato nuopelnus; jis, narsiai ir nuolat.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
DATUOTA 1581 METŲ VASARIO 13 DIENĄ VARŠUVOS SEIME. (Kopija iš originalo, esančio Radvilų archyve) Steponas, Dievo Malone Lenkijos karalius, Didysis Lie tuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos, Mazovijos, Livonijos ku nigaikštis, Siedmigrodo* ir kitų kunigaikštis. Šiuo mūsų laiš ku pareiškiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tai reikia žinoti dabar ir ateityje, jog atsižvelgiame į ištiki mus, drąsius ir pasiaukojamus mūsų vengrų pulkų vado pono Gabrielio Bekešo Skornato nuopelnus; jis, narsiai ir nuolat likdamas prie mūsų karališkosios didenybės, sau godamas mūsų sveikatą, šlovę ir autoritetą, taip pat ir visa me kame, kiekviename reikale ir tarnyboje mums ir Kara lystei bei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Respublikai su nemažomis savo lėšomis ir pajamomis, negailėdamas sa vo sveikatos prie mūsų, savo valdovo, būdamas, su noru, ištikimai ir narsiai visada rėmė ir nesiliauja rėmęs.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Taip pat ir vė liau, antrąsyk mūsiškiams pajudėjus ir patraukus prieš tą patį mūsų priešą Maskvos kunigaikštį ties Velikije Lūki, mūsų paskirtas vadovauti mūsų vengrų kariuomenės riteriams, ata kuojant priešo pilis ir visur, kur tik buvo nukreiptas su mū.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Puslapis 437
IV KNYGA kartu kovėsi, norėdamas parodyti pavyzdį. Taip pat ir vė liau, antrąsyk mūsiškiams pajudėjus ir patraukus prieš tą patį mūsų priešą Maskvos kunigaikštį ties Velikije Lūki, mūsų paskirtas vadovauti mūsų vengrų kariuomenės riteriams, ata kuojant priešo pilis ir visur, kur tik buvo nukreiptas su mū sų riterija mūsų tarnystei, nemažai nuveikė ir nusipelnė ro dydamas tikrą ir ryžtingą norą bei nuoširdumą mums, savo valdovui, ir Respublikai. Mes, matydami tokį jo veiklumą ir narsą bei norą tarnauti mums ir Respublikai, ir kai kurių mū sų tarybos ponų patariami, galvojame, kad derėtų jam už tai mūsų malonę parodyti ir už tokius jo nuopelnus bei riteriškus žygius skirti apdovanojimą ir dėl visokeriopų tolimesnių jo nuopelnų mums ir Respublikai, už jo paramą ir norą būti visiems kitiems riteriams pavyzdžiu, iš mūsų malonės iš anksto davėme minėtam ponui Gabrieliui Bekešui ir šiuo mūsų raštu duodame susirinkime tėvonijos teise perduoti Alantos dvarą su jam priklausančiais Kristupiškių ir Kir- deikiškių dvareliais, ypač Germaniškio dvarą ir Gelminiš- kio dvarą, ten pat, netoli Alantos, iš kaimų, būtent: Jėgž- lius, Žebičius, Spulius, Rukšionis, Pevernytę, Ležius, Trempus, Leičius, Kelbinionis arba Klabinionis, Kavolius, Živilčius, Girsteikiškio asodninkus (pasėdinius) prie Salo tės ežero, Gojevą, Kibindžius, Vartiulius, Dragaudžius - Pi lančių, Gurtiničių, Kerkovičių, Kavolių tiaglinius valstiečius (prievolininkus) ir su visais kitais gyvenančiais asodninkais bei kelio bajorais, kurie dabar yra arba prieš tai tiems dva rams ir dvareliams priklausė Ukmergės paviete, jie visi aukš čiau išvardinti, po Grigaliaus Astiko, neseniai už ankstesnių laikų nusižengimus jį nubaudus mirties bausme, pagal vi suotinę teisę atiteko mums, valdovui.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |