Pasak Narbuto minimų rusų metraščių, šiaurės slavai turėjo skirtingus triznos apeigų papročius. Narbutas biarmius, arba permius, laikė atskira didelės šiaurės slavų šeimos šaka pagal kalbos, papročių ir fizionomijos skirtumus. Dėl to susiklostė nuomonė, kad šventasis Steponas išra dęs šį raidyną XI amžiuje, bet reikia patikslinti, kad jis jį su tvarkė pagal rusų abėcėlę ir ėmė rašyti šiaurės slavų tarme, idant čiabuviai galėtų suprasti iš rašto Dievo tiesas, kurias, ma tyt, jau.
Lietuvoje gyveno garsi Triznų giminė22. Pasak rusų metraščių, šiaurės slavai, arba naugardiečiai, severskiečiai, viatičiai, radimičiai, turėjo triznos apeigų paprotį, kiekviena tauta kitonišką. Žmona vyro gedėdavo trisdešimt dienų; tuo metu ji privalėdavo apraudoti mirusįjį prieš saulėtekį ir po saulėlydžio; kai kuriose vietose žmonos apverkdavo vyrus prie pačių kapų.
Dėl to susiklostė nuomonė, kad šventasis Steponas išra dęs šį raidyną XI amžiuje, bet reikia patikslinti, kad jis jį su tvarkė pagal rusų abėcėlę ir ėmė rašyti šiaurės slavų tarme, idant čiabuviai galėtų suprasti iš rašto Dievo tiesas, kurias, ma tyt, jau.
Tai jis pirmasis rašė maldaknyges ir šventąją evangeliją biarmiškomis raidėmis; tai buvo vienas veiksmingiausių būdų sušvelninti rūsčią tautą, aistringai mylinčią savo tėvynę. Dėl to susiklostė nuomonė, kad šventasis Steponas išradęs šį raidyną XI amžiuje, bet reikia patikslinti, kad jis jį sutvarkė pagal rusų abėcėlę ir ėmė rašyti šiaurės slavų tarme, idant čiabuviai galėtų suprasti iš rašto Dievo tiesas, kurias, matyt, jau pažino. Mat jeigu biarmiečiai nebūtų turėję savo raidyno, nebūtų buvę reikalo išradinėti naujo, turint rankose ir slavišką raštą, ir knygas, kurių kalba ir ten buvo vietinė.