Pasak Narbuto minimų rusų metraščių, šiaurės slavai turėjo skirtingus triznos apeigų papročius. Narbutas biarmius, arba permius, laikė atskira didelės šiaurės slavų šeimos šaka pagal kalbos, papročių ir fizionomijos skirtumus. Dėl to susiklostė nuomonė, kad šventasis Steponas išra dęs šį raidyną XI amžiuje, bet reikia patikslinti, kad jis jį su tvarkė pagal rusų abėcėlę ir ėmė rašyti šiaurės slavų tarme, idant čiabuviai galėtų suprasti iš rašto Dievo tiesas, kurias, ma tyt, jau.
Lietuvoje gyveno garsi\nTriznų giminė22. Pasak rusų metraščių, šiaurės slavai, arba nau-\ngardiečiai, severskiečiai, viatičiai, radimičiai, turėjo triznos\napeigų paprotį, kiekviena tauta kitonišką.\nŽmona vyro gedėdavo trisdešimt dienų; tuo metu ji priva\nlėdavo apraudoti mirusįjį prieš saulėtekį ir po saulėlydžio; kai\nkuriose vietose žmonos apverkdavo vyrus prie pačių kapų.
Tuo tarpu apsiribosime pasa\nkydami štai ką.\nBiarmiai, arba permiai, kalba slavų rusų arba rusų kalba,\nbet turi savitą tos kalbos tarme; yra papročių ir fizionomijos\nskirtumų, kurie šiuose žmonėse leidžia įžiūrėti atskirą didelės\nšiaurės slavų šeimos šaką. Matoma, kad jie apsigyveno toli\nmuose Siaurės Europos rytuose seniausiai, kai tik slavų gen\nties tautos galėjo užklysti į tuos kraštus, kuriuose šiandien to\nkios varginančios ir ilgos žiemos.
Dėl to susiklostė nuomonė, kad šventasis Steponas išra dęs šį raidyną XI amžiuje, bet reikia patikslinti, kad jis jį su tvarkė pagal rusų abėcėlę ir ėmė rašyti šiaurės slavų tarme, idant čiabuviai galėtų suprasti iš rašto Dievo tiesas, kurias, ma tyt, jau.
Tai jis pirmasis rašė maldaknyges ir šventąją evangeliją biarmiškomis raidėmis; tai buvo vienas veiksmingiausių būdų sušvelninti rūsčią tautą, aistringai mylinčią savo tėvynę. Dėl to susiklostė nuomonė, kad šventasis Steponas išra dęs šį raidyną XI amžiuje, bet reikia patikslinti, kad jis jį su tvarkė pagal rusų abėcėlę ir ėmė rašyti šiaurės slavų tarme, idant čiabuviai galėtų suprasti iš rašto Dievo tiesas, kurias, ma tyt, jau pažino. Mat jeigu biarmiečiai nebūtų turėję savo rai dyno, nebūtų buvę reikalo išradinėti naujo, turint rankose ir slavišką raštą, ir knygas, kurių kalba ir ten buvo vietinė.