Po liepos 3 d. Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymo Lietuvos kariuomenė tapo Liaudies kariuomene, vėliau – Raudonosios armijos 29-uoju šaulių korpusu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 191
Liepos 3 dieną priimtas Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymas, ji tapo Liaudies kariuomene (vėliau – Raudonosios armijos 29-uoju šaulių korpusu).
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 191
Maskva diegė SSRS valdymo modelį administracijoje, policijoje, teismuose, pradėta kurti liaudies milicija. Liepos 3 dieną priimtas Lietuvos kariuomenės pertvarkymo įstatymas, ji tapo Liaudies kariuomene (vėliau – Raudonosios armijos 29-uoju šaulių korpusu). Liepos 11 dieną sustabdyta Lietuvos šaulių sąjungos veikla, ji nuginkluota.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, tūkstančiai Lietuvos gyventojų pasitraukė į Vakarus, bijodami Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 224
Lietuvos diplomatinė tarnyba ir išeivija Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, bijodami artėjančios Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų, tūkstančiai Lietuvos gyventojų pasitraukė į Vakarus.
Raudonajai armijai pralaimėjus prie Varšuvos, bolševikai atšaukė Lietuvoje rengtą sukilimą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 143
Žinoma, Taikos sutartis, pasirašyta Maskvoje, būtų nieko verta, jei Lenkija nebūtų sumušusi Rusijos bolševikų, nes šie intensyviai ruošė sukilimą Lietuvoje 1920 m. rugpjūtį. Jie atsiuntė iš RSSFR apie 2 000 diversantų su padirbtais lietuviškais dokumentais, nelegaliai gabeno ginklus ir steigė jų sandėlius Kaune ir kituose miestuose, verbavo vietinius gyventojus. Tik Raudonajai armijai pralaimėjus prie Varšuvos, bolševikai „sukilimą“ atšaukė.
Sovietinėje Lietuvos istorijos interpretacijoje nustota dėkoti Raudonajai armijai už 1940 m. „išvadavimą“ iš lietuvių buržuazijos jungo.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 224
Leidus parašyti Lietuvos istorijos sovietinę interpretaciją nustota dėkoti Raudonajai armijai už „išvadavimą“ iš lietuvių buržuazijos jungo 1940 m., nes sukonstruota socialistinės revoliucijos teorija, neva buvęs savarankiškas lietuvių tautos sprendimas įstoti į SSRS, nors LDK istorija, Lietuvos nepriklausomybės 20-metis strigo visoje sovietinėje istoriografijoje kaip kaulas gerklėje.
Po 1939 m. rudens Raudonosios armijos įgulos Lietuvoje veikė jaunimo politines nuostatas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 171
Tarptautinių įvykių poveikis ir lietuviams, ir tautinėms mažumoms po 1939 m. rudens buvo akivaizdus – Raudonosios armijos įgulos darė savo – lietuvių jaunimo dešinėje stiprėjo radikalus, nacionalistinis sparnas, kairėje – žydų ir lietuvių jaunimo dalis reiškė aiškias simpatijas SSRS, bolševizmui.
Rusijos bolševikai metė Raudonosios armijos divizijas paskui namo traukiančią Vokietijos kariuomenę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 137
Rusijos bolševikai, apimti pasaulinės revoliucijos siekių, pradėjo revoliucijos eksportą, planuodami bolševizuoti Lenkiją, o per ją ir Vokietiją, ir metė Raudonosios armijos divizijas paskui traukiančią namo vokiečių kariuomenę.
Lietuvoje dislokuotos Raudonosios armijos 20 000 kariškių reikmėms trūko kareivinių, patalpų ir butų karininkams.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 186
Daug laiko atėmė ir Raudonosios armijos, dislokuotos Lietuvoje, 20 000 kariškių reikmės – trūko kareivinių, patalpų, butų karininkams.
1918 m. gruodžio 16 d. lietuvių bolševikai, remdamiesi tik Raudonosios armijos daliniais, deklaravo Sovietų Lietuvą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 137
Remdamiesi tik Raudonosios armijos daliniais lietuvių bolševikai gruodžio 16 dienos manifestu deklaravo Sovietų Lietuvą.
Lietuvos diplomatinė tarnyba ir išeivija Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, bijodami artėjančios Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų, tūkstančiai Lietuvos gyventojų pasitraukė į Vakarus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 224
Lietuvos diplomatinė tarnyba ir išeivija Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, bijodami artėjančios Raudonosios armijos sugrįžimo ir deportacijų, tūkstančiai Lietuvos gyventojų pasitraukė į Vakarus.