Radvilų giminė

PDF 324-325

Praesentibus Reverendis illustribus 308 ## Puslapis 325 IV KNYGA didžiai nusipelnė mums ir Respublikai ir prie buvusių nuo­ pelnų pridėjo daugybę naujų. Taigi, išreikšdami jam didžiau­ sią mūsų palankumą, už akivaizdžius jo nuopelnus Respub­ likai ir jos valdovams, už tai, kad Radvilų šeima visada buvo labiausiai pasišventusi Respublikai ir vadovams, mes nu­ sprendėme jį - kurio pastovia ištikimybe jau nuo jo jaunys­ tės laikų rėmėmės ir vėliau bet kokiu atveju tikimės remtis - ir jo įpėdinius apdovanoti ypatingos malonės ženklu. Todėl savo valia, karališkąja valdžia, kunigaikščio pastovia ir am­ žina galia duodame ir suteikiame tam pačiam anksčiau pa­ minėtam šviesiajam ir didingajam ponui Mikalojui Radvi­ lai, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščiui, Vilniaus vaivadai, mūsų didžiajam maršalkai ir kancleriui, ir visiems po jo bū­ siantiems Nesvyžiaus kunigaikščiams, teisėtiems jo įpėdi­ niams, pilną teisę, visišką ir tvirtą valdžią ir galią, visas ir pavienes mūsų Lietuvos Kunigaikštystės privilegijas, lais­ ves ir imunitetus bei bet kokias malones ir prerogatyvas, egzistuojančias toje pačioje Lietuvos Kunigaikštystėje, turė­ ti, naudotis, visiems laikams išsaugoti ir išlaikyti; tas [privi­ legijas], kurios bet kokiu būdu ir bet kada anksčiau švie­ siausiųjų ir prakilniausiųjų karalių ir didžiųjų kunigaikščių, mūsų pirmtakų ponų Vladislovo, Žygimanto, Kazimiero, Aleksandro ir vėl Žygimanto kadaise buvo duotos, pripa­ žintos ir mūsų ratifikuotos, patvirtintos ir taip pat mūsų ka­ raliaus ir kunigaikščio pasižadėjimu ir autoritetu atnaujin­ tos ir atgaivintos.

PDF 314

Jono bažnyčią, visą mū­ rinį. O Jurgio brolis, kunigaikštis Mi­ kalojus Kristupas, Lietuvos Didžio­ sios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo savininku namų, vadintų Filipo- vo namais, susidedančių iš keleto medinių, moliu aplipdytų, pastatų, užimančių dabartinį Kardinalijos sparną nuo Didžiosios gatvės. Tą Fi- lipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erd­ vesnį būstą.

PDF 289-290

Tačiau dėl to stiprėjo ir taip jau įtakingos Radvilų giminės galybė ir kaupėsi nauji jų turtai, kurių pėdsakai, net ir prie visiško sunykimo ribos, po tiek amžių trukusios val­ džios ir pasisekimo, stebina savo didybe. Nepašykštėjo čia ir Žygimantas Augustas, dalydamas gausius savo prieraišumo 30 Ši slapta santuoka įvyko 1547 metų rugsėjo mėnesį Karalių koplyčioje Vilniuje. Mačiau originalų raštą ar­ ba pakvitavimą, rašytą karalienės Barboros slaviškai, su antspaudu. Jį, dar būdama Stanislovienė Goštau- tienė, Trakų vaivadienė, našlė, išda­ vė 1547 metų rugsėjo 10 dieną, 6 in­ dikte, tai yra, visai prieš pat tas sutuoktuves, kažkokiam Petrui Iva- novskiui pasiskolinus iš jo 128 ka­ pas grašių ir 8 dubenis medaus, už tai užstatydama auksinę grandinę, įvertintą 227 vengriškais dukatais, ir 2 paauksuotas gūnias, įvertintas 131 grivina. Galbūt prieš sutuoktu­ ves puotos išlaidoms tą skolą užsi­ traukė. 31 Dar prieš kelerius metus Vilnių puo­ šė Barboros rūmų griuvėsiai, stovė­ ję tarp Katedros ir Šv. Jurgio bažny­ čios prie Vilijos. Su skausmu ir pa­ sibaisėjimu tenka pripažinti, kad 1828 metais tuometinė Radvilų pro- kuratorija, pro pirštus žiūrėdama į lietuviams brangius dingusios di­ dingos praeities paminklus, atėmė iš miesto ir krašto, ir taip nedaug se­ novinių paminklų teturinčio, tuos garbingus ir puikius griuvėsius, par­ duodama juos už 500 sidabrinių rub­ lių plytoms naujai statomam dvari­ ninko Kosobudžkio namui Nr. priemiestyje už Aušros vartų. Dabar jau nebeliko nieko, kas galėtų pri­ minti tą gražųjį Barboros būstą, iš­ skyrus tiktai iki šiol dar neužlygintų tvenkinių žymes. Mūsų nuomone, nebūtų buvę tinkamesnės vietos vi­ suomenės vaikštynėms kaip gražus parkas Radvilų sklype, kur dabar yra medinė krautuvė, ir toliau, kur buvo karalienės Barboros rūmai, tvenkiniai ir sodai. — • — 273 ## Puslapis 290 ir pasitikėjimo šia gimine įrodymus, o tai ne kartą kėlė kitų pavydą ar panieką32.

PDF 372-373

Šiame laiške po parašais yra penki antspaudai.\n356\n\n## Puslapis 373\n\nIV KNYGA\nALEKSANDRO JOGAILAIČIO DOVANOJIMAS\nVILNIAUS MIESTIEČIUI MAKSIMUI VASILJEVIČIUI \nPIEVOS TIES VAIVADOS MALŪNU, UŽUPYJE, VILNIUJE \n1493 METAIS\n(Iš originalo, esančio Vilniuje, Radvilų archyve, Kardinali joje)\nŠis aktas, surašytas gryna slavų kalba, ant popieriaus in \n4to, puikiausiai išsilaikęs.

PDF 343-344

Baltramiejaus šventės, tūkstantis penki šimtai penkiasde­ šimt devintaisiais Viešpaties metais, o mūsų valdymo tris­ dešimtaisiais. Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS ## Puslapis 344 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms, rinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra du laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai ir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuo­ jant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nu­ statyto muito mokesčio. Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lie­ tuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, kara­ lius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Sena­ to tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai tvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu.

p. 61 (PDF 4)

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 7

Todėl nenuostabu, kad šias pareigybes \nturėjo iškilių giminių – Radvilų, Pacų, Chreptavičių ir kt. – atstovai, išmanan-\ntys to meto kilmingųjų bendravimo etiketą. Taip pat didysis medžioklis turėjo \nrūpintis ir ne itin reikšmingais medžioklės klausimais.

PDF 10

Žinoma, kad 1548 m. valdovas Žygimantas Augustas leido didžiajam LDK medžiokliui Radvilai Rudajam me- džioti valdovui priklausančiose giriose, kad jis galėtų nusiųsti sumedžiotos žvėrienos Barborai Radvilaitei į Vilnių45. Šis minėtas atvejis atskleidžia, kad Mikalojaus Radvilos Rudojo, kaip pagrindinio LDK medžioklės ūkį prižiū- rinčio pareigūno ir valdovo svainio, vaidmuo šioje vietoje tarytum persipi- na.

PDF 10

Antai 1549 m. LDK maršalas Radvila Juodasis, anot \nRaimondos Ragauskienės, su jam būdinga ironija dėkojo Mikalojui Radvilai \nRudajam už atsiųstą žvėrieną ir sarkastiškai pažymėjo, kad jei ne didžiojo \nmedžioklio pareigybė, reikėtų mirti iš bado46.

PDF 4

Žinoma, nereikėtų nuvertinti medžioklės ūkio pareigybių, nes šios galėjo \nsuteikti galimybę provincijos bajorams iškilti į aukštesnes pareigas ar patekti \nį gana uždarą kilmingųjų elitą15, o įtakingų giminių atstovams (pvz., Radvi-\nlų) suteikiamos medžioklės pareigybės, leidžiančios būti greta valdovo per \nilgai trunkančią pramogą, galėtų byloti apie išskirtinį socialinį ir emocinį sta-\ntusą, valdovo simpatiją ir pasitikėjimą. Itin iškalbingas atvejis, kai Lietuvos \ndidžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto didžiuoju medžiokliu 1546.12.30–\n1554.09.03 tapo jo svainis Mikalojus Radvila Rudasis16, o vėliau, 1574.03.02–\n1580.02.16, LDK didžiuoju medžiokliu tapo ir jo sūnus Mikalojus Radvila17. \nApskritai, svarbu pažymėti, jog toks medžioklės pareigybių „paveldėjimas“ yra \ngana būdingas mūsų aptariamuoju laikotarpiu, tačiau kadangi valdovo ryšys \nsu Mikalojumi Radvila Ruduoju buvo išskirtinis ir geriausiai atskleidžian-\ntis didžiojo medžioklio santykio su valdovu specifiką, daugiausia gilinsimės \nbūtent į šio atvejo tyrimą

PDF 2

sistemingi Dubingių piliavietėje buvusių \nrūmų liekanų archeologiniai tyrimai leido \natskleisti Radvilų virtuvės aspektus14.