Radvilų giminė

PDF 324-325

Praesentibus Reverendis illustribus 308 ## Puslapis 325 IV KNYGA didžiai nusipelnė mums ir Respublikai ir prie buvusių nuopelnų pridėjo daugybę naujų. Taigi, išreikšdami jam didžiausią mūsų palankumą, už akivaizdžius jo nuopelnus Respublikai ir jos valdovams, už tai, kad Radvilų šeima visada buvo labiausiai pasišventusi Respublikai ir vadovams, mes nusprendėme jį - kurio pastovia ištikimybe jau nuo jo jaunystės laikų rėmėmės ir vėliau bet kokiu atveju tikimės remtis ir jo įpėdinius apdovanoti ypatingos malonės ženklu. Todėl savo valia, karališkąja valdžia, kunigaikščio pastovia ir amžina galia duodame ir suteikiame tam pačiam anksčiau paminėtam šviesiajam ir didingajam ponui Mikalojui Radvilai, Olykos ir Nesvyžiaus kunigaikščiui, Vilniaus vaivadai, mūsų didžiajam maršalkai ir kancleriui, ir visiems po jo būsiantiems Nesvyžiaus kunigaikščiams, teisėtiems jo įpėdiniams, pilną teisę, visišką ir tvirtą valdžią ir galią, visas ir pavienes mūsų Lietuvos Kunigaikštystės privilegijas, laisves ir imunitetus bei bet kokias malones ir prerogatyvas, egzistuojančias toje pačioje Lietuvos Kunigaikštystėje, turėti, naudotis, visiems laikams išsaugoti ir išlaikyti; tas [privilegijas], kurios bet kokiu būdu ir bet kada anksčiau šviesiausiųjų ir prakilniausiųjų karalių ir didžiųjų kunigaikščių, mūsų pirmtakų ponų Vladislovo, Žygimanto, Kazimiero, Aleksandro ir vėl Žygimanto kadaise buvo duotos, pripažintos ir mūsų ratifikuotos, patvirtintos ir taip pat mūsų karaliaus ir kunigaikščio pasižadėjimu ir autoritetu atnaujintos ir atgaivintos.

PDF 314

Jono bažnyčią, visą mūrinį. O Jurgio brolis, kunigaikštis Mikalojus Kristupas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų maršalka, tapo savininku namų, vadintų Filipovo namais, susidedančių iš keleto medinių, moliu aplipdytų, pastatų, užimančių dabartinį Kardinalijos sparną nuo Didžiosios gatvės. Tą Filipovo namą kunigaikščio Kristupo tėvas Mikalojus Radvila Juodasis, Vilniaus vaivada, Lietuvos kancleris, nuomojo iš kapitulos pagal sutartį nuo 1541 metų ir kasmet mokėjo po 20 kapų lietuviškų grašių dėl to, kad sujungęs su savo namu, turėtų erdvesnį būstą.

PDF 289-290

Tačiau dėl to stiprėjo ir taip jau įtakingos Radvilų giminės galybė ir kaupėsi nauji jų turtai, kurių pėdsakai, net ir prie visiško sunykimo ribos, po tiek amžių trukusios valdžios ir pasisekimo, stebina savo didybe. Nepašykštėjo čia ir Žygimantas Augustas, dalydamas gausius savo prieraišumo 30 Ši slapta santuoka įvyko 1547 metų rugsėjo mėnesį Karalių koplyčioje Vilniuje. Mačiau originalų raštą arba pakvitavimą, rašytą karalienės Barboros slaviškai, su antspaudu. Jį, dar būdama Stanislovienė Goštautienė, Trakų vaivadienė, našlė, išdavė 1547 metų rugsėjo 10 dieną, 6 indikte, tai yra, visai prieš pat tas sutuoktuves, kažkokiam Petrui Ivanovskiui pasiskolinus iš jo 128 kapas grašių ir 8 dubenis medaus, už tai užstatydama auksinę grandinę, įvertintą 227 vengriškais dukatais, ir 2 paauksuotas gūnias, įvertintas 131 grivina. Galbūt prieš sutuoktuves puotos išlaidoms tą skolą užsitraukė. 31 Dar prieš kelerius metus Vilnių puošė Barboros rūmų griuvėsiai, stovėję tarp Katedros ir Šv. Jurgio bažnyčios prie Vilijos. Su skausmu ir pasibaisėjimu tenka pripažinti, kad 1828 metais tuometinė Radvilų prokuratorija, pro pirštus žiūrėdama į lietuviams brangius dingusios didingos praeities paminklus, atėmė iš miesto ir krašto, ir taip nedaug senovinių paminklų teturinčio, tuos garbingus ir puikius griuvėsius, parduodama juos už 500 sidabrinių rublių plytoms naujai statomam dvarininko Kosobudžkio namui Nr. priemiestyje už Aušros vartų. Dabar jau nebeliko nieko, kas galėtų priminti tą gražųjį Barboros būstą, išskyrus tiktai iki šiol dar neužlygintų tvenkinių žymes. Mūsų nuomone, nebūtų buvę tinkamesnės vietos visuomenės vaikštynėms kaip gražus parkas Radvilų sklype, kur dabar yra medinė krautuvė, ir toliau, kur buvo karalienės Barboros rūmai, tvenkiniai ir sodai. — • — 273 ## Puslapis 290 ir pasitikėjimo šia gimine įrodymus, o tai ne kartą kėlė kitų pavydą ar panieką32.

PDF 372-373

Šiame laiške po parašais yra penki antspaudai. 356 ## Puslapis 373 IV KNYGA ALEKSANDRO JOGAILAIČIO DOVANOJIMAS VILNIAUS MIESTIEČIUI MAKSIMUI VASILJEVIČIUI PIEVOS TIES VAIVADOS MALŪNU, UŽUPYJE, VILNIUJE 1493 METAIS (Iš originalo, esančio Vilniuje, Radvilų archyve, Kardinali joje) Šis aktas, surašytas gryna slavų kalba, ant popieriaus in 4to, puikiausiai išsilaikęs.

PDF 343-344

Baltramiejaus šventės, tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt devintaisiais Viešpaties metais, o mūsų valdymo trisdešimtaisiais. Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS ## Puslapis 344 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VII DVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ, RAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS: APIE MUITUS IR MOKESČIUS VILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS Autentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms, rinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra du laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai ir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuojant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nustatyto muito mokesčio. Viename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų rugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, karalius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Senato tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai tvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu.

p. 61 (PDF 4)

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 7

Todėl nenuostabu, kad šias pareigybes turėjo iškilių giminių – Radvilų, Pacų, Chreptavičių ir kt. – atstovai, išmanantys to meto kilmingųjų bendravimo etiketą. Taip pat didysis medžioklis turėjo rūpintis ir ne itin reikšmingais medžioklės klausimais.

PDF 10

Žinoma, kad 1548 m. valdovas Žygimantas Augustas leido didžiajam LDK medžiokliui Radvilai Rudajam medžioti valdovui priklausančiose giriose, kad jis galėtų nusiųsti sumedžiotos žvėrienos Barborai Radvilaitei į Vilnių45. Šis minėtas atvejis atskleidžia, kad Mikalojaus Radvilos Rudojo, kaip pagrindinio LDK medžioklės ūkį prižiūrinčio pareigūno ir valdovo svainio, vaidmuo šioje vietoje tarytum persipina.

PDF 10

Antai 1549 m. LDK maršalas Radvila Juodasis, anot Raimondos Ragauskienės, su jam būdinga ironija dėkojo Mikalojui Radvilai Rudajam už atsiųstą žvėrieną ir sarkastiškai pažymėjo, kad jei ne didžiojo medžioklio pareigybė, reikėtų mirti iš bado46.

PDF 4

Žinoma, nereikėtų nuvertinti medžioklės ūkio pareigybių, nes šios galėjo suteikti galimybę provincijos bajorams iškilti į aukštesnes pareigas ar patekti į gana uždarą kilmingųjų elitą15, o įtakingų giminių atstovams (pvz., Radvilų) suteikiamos medžioklės pareigybės, leidžiančios būti greta valdovo per ilgai trunkančią pramogą, galėtų byloti apie išskirtinį socialinį ir emocinį statusą, valdovo simpatiją ir pasitikėjimą. Itin iškalbingas atvejis, kai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto didžiuoju medžiokliu 1546.12.30– 1554.09.03 tapo jo svainis Mikalojus Radvila Rudasis16, o vėliau, 1574.03.02– 1580.02.16, LDK didžiuoju medžiokliu tapo ir jo sūnus Mikalojus Radvila17. Apskritai, svarbu pažymėti, jog toks medžioklės pareigybių „paveldėjimas“ yra gana būdingas mūsų aptariamuoju laikotarpiu, tačiau kadangi valdovo ryšys su Mikalojumi Radvila Ruduoju buvo išskirtinis ir geriausiai atskleidžiantis didžiojo medžioklio santykio su valdovu specifiką, daugiausia gilinsimės būtent į šio atvejo tyrimą

PDF 2

sistemingi Dubingių piliavietėje buvusių rūmų liekanų archeologiniai tyrimai leido atskleisti Radvilų virtuvės aspektus14.