Pskovo ir Naugardo respublikose Vytauto įtaka buvo susilpnėjusi, nes jos labiau šliejosi prie Livonijos ordino ir Maskvos.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 155
Ypač jo įtaka buvo susilpnėjusi Pskovo ir Naugardo respublikose, kurios daugiau šliejosi prie Livonijos Ordino ir Maskvos, t. y. dviejų galybių, labiausiai priešingų Vytauto įsigalėjimui Rytuose.
Lietuvių kunigaikščių kariniai būriai pasiekdavo turtingų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų plotus.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 129
(^122) I SKYRIUS: LIETUVOS PROISTORĖ kodėl lietuvių kunigaikščiai nuvesdavo savo karinius būrius gana toli, kur buvo daugiau ko grobti. Jie pasiekdavo plotus turtingųjų Didžiojo Naugardo ir Pskovo respublikų. Rytuose jie atsitrenkdavo į tolimus Dniepro plotus.
Naugardo ir Pskovo respublikas šiaurėje ir Aukso Ordos bei Krymo totorius pietuose Vytautas privertė nusilenkti savo galybei — mokėti jam duokles ir teikti dovanų.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 160
Naugardo ir Pskovo respublikas šiaurėje ir Aukso Ordos bei Krymo totorius pietuose Vytautas privertė nusilenkti savo galybei — mokėti jam duokles ir teikti dovanų. Taip pat Tveriaus kunigaikštis, turėjęs savo žemes Maskvos kairėje, su Vytautu buvo užmezgęs taikius santykius (1427).
Po Vytauto žygių Pskovo pasiuntiniai 1427 m. atvyko į Vilnių prašyti paleisti belaisvius.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 171
Jau senyvo amžiaus sulaukęs, Lietuvos kunigaikštis buvo priverstas kovoti su Pskovu ir Naugardu, nes norėjo atkeršyti už įvairias skriaudas, kurių Lietuvai iš tų galingų miestų tekdavo patirti. Pergalė jam buvo lemta ir tąsyk: dusyk pakartotas žygis, nepaisant didelių pavojų ir pasalų, sėkmingai pasibaigęs (1427 metais), prispyrė atkakti į Vilnių Pskovo pasiuntinius bojarinus Joachimą Pavlovičių ir Ivaną Sidorovičių, kurie, pakloję 1 000 sidabro rublių, meldė paleisti belaisvius, bet Vytautas jų neišleido tol, kol jam dar 250 rublių nepridėjo (1429 m.) per antrąkart atsiųstus: posadniką Silvestrą Levontjevičių ir vietininką Parfėjų81.
Vytauto įtaka Pskovo ir Naugardo respublikose buvo susilpnėjusi, nes jos labiau šliejosi prie Livonijos ordino ir Maskvos.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 155
Ypač jo įtaka buvo susilpnėjusi Pskovo ir Naugardo respublikose, kurios daugiau šliejosi prie Livonijos Ordino ir Maskvos, t. y. dviejų galybių, labiausiai priešingų Vytauto įsigalėjimui Rytuose.
Pskovo metraščio duomenimis, 1432 m. Pskovo vietininkai Joachimas ir Aleksas Jefremovičius sudarė sutartį su Švitrigaila.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 230
Palenkdamas rusų bojari- 10 Pskovo metraštis (K a r a m z i n, V, 1. 146 - prieraš.) pasakoja, kad 1432 metais vietininkai Joachimas ir Aleksas Jefremovičius su Pskovo bojarinais atvyko pas Švitrigailą ir sudarė su juo sutartį, kurioje patvirtinta senovinės sienos, kaip buvę Vytauto laikais.
Pskovo riteriai noriai žygiavo su Dovydo vėliava ir per Užgavėnes įsiveržė į Estiją, nors žygis vyko per didelius šalčius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 402
Pskovo riteriai noriai žygiavo su Dovydo vėliava. Puvo įsiveržta į Estiją per pačias Užgavėnes, be to, tenykščiu klimatu — dar per didesnius šalčius.
Magistras Gerardas Jokė sudarė su Pskovo respublika aštuoniolikos metų taikos sutartį, kurią Teodoras Narbutas vertina kaip dovaną Pskovo respublikai, ir grįžo atgal.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 402
Visa tai privertė magistrą Gerardą Jokę sudaryti aštuoniolikos metų taikos sutartį, kuria apdovanojęs Pskovo respubliką jis grįžo atgal1 2.