Prūsijos naujakrikščiai atsimetėliai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie maldininkus ir Prūsijos žemei sugrąžintą taiką Apie šią skaudžią nelaimę, dievo lemtą broliams bei jų žmonėms, išgirdo Vokietijos kunigaikščiai, kurie pajuto jiems begalinį palankumą. Įvyko šitaip todėl, kad pats Kristus, kuris ir plaka, ir gydo, savo dvasios malonėmis sujaudino kai kuriems kunigaikščiams širdis, tad į Prūsijos žemę įsiveržė Brandenburgo markgrafas 1251 viešpaties metais ir Merzeburgo vyskupas310 bei grafas Henrikas iš Svarcburgo kitais metais su daugybe karių, o šių paskiri būriai niokodami žygiavo per minėtųjų atsimetėlių žemes, degindami ir grobstydami, žudydami ir imdami į nelaisvę, kol šie taip buvo nukamuoti, kad nebegalėjo nė atsikvėpti. Nuo tol pamedėnai, pagudėnai, varmiai, notangai ir bartai311, šitaip viską patvarkius viešpačiui Jėzui Kristui, kurio rankose aukščiausia visų karalysčių valdžia ir teisė, sugrįžo į tikėjimą ir, davę broliams įkaitų, iš naujo pasidavė.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Brolis Henrikas, magistras, sužinojęs iš brolių, kiek blogybių tikėjimui ir tikintiesiems yra pridarę Sventopelkas bei jo bendrai, Prūsijos žemės naujakrikščiai atsimetėliai, įniko rūpestingai rengtis juos sunaikinti ir tikėjimą išaukštinti. Štai todėl, sušaukęs brolius ir maldininkus, patraukė į karą ir viešpaties gimimo išvakarėse, vidurnaktį, žmonėms ilsintis, priartėjo prie pamedėnų pilies, stovėjusios tada toje vietoje, kuri dabar vadinama Senuoju Kristburgu, slapta įsibrovė į pilį, pristatęs prie sienų kopėčias, ir ją užėmė nukovęs ar išsivaręs į nelaisvę daugelį, o piliai saugoti įkurdino ten brolių ir daug ginklanešių. Kadangi Kristaus gimimo naktį buvo tikinčiųjų užkariauta ta pilis, ji pavadinta Kristburgu, tai yra Kristaus pilimi299, tokį vardą jai davė testamente viešpaties pranašas anksčiau, nei jis radosi magistro bei kitų brolių mintyse.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie maldininkus ir Prūsijos žemei sugrąžintą taiką Apie šią skaudžią nelaimę, dievo lemtą broliams bei jų žmonėms, išgirdo Vokietijos kunigaikščiai, kurie pajuto jiems begalinį palankumą. Įvyko šitaip todėl, kad pats Kristus, kuris ir plaka, ir gydo, savo dvasios malonėmis sujaudino kai kuriems kunigaikščiams širdis, tad į Prūsijos žemę įsiveržė Brandenburgo markgrafas 1251 viešpaties metais ir Merzeburgo vyskupas310 bei grafas Henrikas iš Svarcburgo kitais metais su daugybe karių, o šių paskiri būriai niokodami žygiavo per minėtųjų atsimetėlių žemes, degindami ir grobstydami, žudydami ir imdami į nelaisvę, kol šie taip buvo nukamuoti, kad nebegalėjo nė atsikvėpti. Nuo tol pamedėnai, pagudėnai, varmiai, notangai ir bartai311, šitaip viską patvarkius viešpačiui Jėzui Kristui, kurio rankose aukščiausia visų karalysčių valdžia ir teisė, sugrįžo į tikėjimą ir, davę broliams įkaitų, iš naujo pasidavė.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Brolis Henrikas, magistras, sužinojęs iš brolių, kiek blogybių tikėjimui ir tikintiesiems yra pridarę Sventopelkas bei jo bendrai, Prūsijos žemės naujakrikščiai atsimetėliai, įniko rūpestingai rengtis juos sunaikinti ir tikėjimą išaukštinti. Štai todėl, sušaukęs brolius ir maldininkus, patraukė į karą ir viešpaties gimimo išvakarėse, vidurnaktį, žmonėms ilsintis, priartėjo prie pamedėnų pilies, stovėjusios tada toje vietoje, kuri dabar vadinama Senuoju Kristburgu, slapta įsibrovė į pilį, pristatęs prie sienų kopėčias, ir ją užėmė nukovęs ar išsivaręs į nelaisvę daugelį, o piliai saugoti įkurdino ten brolių ir daug ginklanešių. Kadangi Kristaus gimimo naktį buvo tikinčiųjų užkariauta ta pilis, ji pavadinta Kristburgu, tai yra Kristaus pilimi299, tokį vardą jai davė testamente viešpaties pranašas anksčiau, nei jis radosi magistro bei kitų brolių mintyse.