Prūsijos naujakrikščiai atsimetėliai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Taigi\nsutelkė visą galybę savo kariuomenės ir Prūsijos naujakrikščių, elgdamasis klastingai kaip\nir anksčiau, nes buvo be galo suktas; Padalijo kariuomenę į dvi dalis, viena turėjo pulti\npilį iš priekio, kita — iš kitos pusės. Su pirmąja šios kariuomenės dalimi priėjo priekinį\nir silpnesnįjį pilies šoną ir taip smarkiai jį užpuolė, kad broliai vargais negalais testengė\napsiginti. Antroji kariuomenės dalis, nesutikdama gynėjų pasipriešinimo, pro užpakalinę\nsieną įsiveržė į vidų ir užėmė pilį.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie maldininkus ir Prūsijos žemei sugrąžintą taiką Apie šią skaudžią nelaimę, dievo lemtą broliams bei jų žmonėms, išgirdo Vokietijos kunigaikščiai, kurie pajuto jiems begalinį palankumą. Įvyko šitaip todėl, kad pats Kristus, kuris ir plaka, ir gydo, savo dvasios malonėmis sujaudino kai kuriems kunigaikščiams širdis, tad į Prūsijos žemę įsiveržė Brandenburgo markgrafas 1251 viešpaties metais ir Merzeburgo vyskupas310 bei grafas Henrikas iš Svarcburgo kitais metais su daugybe karių, o šių paskiri būriai niokodami žygiavo per minėtųjų atsimetėlių žemes, degindami ir grobstydami, žudydami ir imdami į nelaisvę, kol šie taip buvo nukamuoti, kad nebegalėjo nė atsikvėpti. Nuo tol pamedėnai, pagudėnai, varmiai, notangai ir bartai311, šitaip viską patvarkius viešpačiui Jėzui Kristui, kurio rankose aukščiausia visų karalysčių valdžia ir teisė, sugrįžo į tikėjimą ir, davę broliams įkaitų, iš naujo pasidavė.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Brolis Henrikas, magistras, sužinojęs iš brolių, kiek blogybių tikėjimui ir tikintiesiems\nyra pridarę Sventopelkas bei jo bendrai, Prūsijos žemės naujakrikščiai atsimetėliai, įniko\nrūpestingai rengtis juos sunaikinti ir tikėjimą išaukštinti. Štai todėl, sušaukęs brolius\nir maldininkus, patraukė į karą ir viešpaties gimimo išvakarėse, vidurnaktį, žmonėms\nilsintis, priartėjo prie pamedėnų pilies, stovėjusios tada toje vietoje, kuri dabar\nvadinama Senuoju Kristburgu, slapta įsibrovė į pilį, pristatęs prie sienų kopėčias, ir\nją užėmė nukovęs ar išsivaręs į nelaisvę daugelį, o piliai saugoti įkurdino ten brolių ir\ndaug ginklanešių. Kadangi Kristaus gimimo naktį buvo tikinčiųjų užkariauta ta pilis, ji\npavadinta Kristburgu, tai yra Kristaus pilimi299, tokį vardą jai davė testamente viešpaties\npranašas anksčiau, nei jis radosi magistro bei kitų brolių mintyse.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie maldininkus ir Prūsijos žemei sugrąžintą taiką Apie šią skaudžią nelaimę, dievo lemtą broliams bei jų žmonėms, išgirdo Vokietijos kunigaikščiai, kurie pajuto jiems begalinį palankumą. Įvyko šitaip todėl, kad pats Kristus, kuris ir plaka, ir gydo, savo dvasios malonėmis sujaudino kai kuriems kunigaikščiams širdis, tad į Prūsijos žemę įsiveržė Brandenburgo markgrafas 1251 viešpaties metais ir Merzeburgo vyskupas310 bei grafas Henrikas iš Svarcburgo kitais metais su daugybe karių, o šių paskiri būriai niokodami žygiavo per minėtųjų atsimetėlių žemes, degindami ir grobstydami, žudydami ir imdami į nelaisvę, kol šie taip buvo nukamuoti, kad nebegalėjo nė atsikvėpti. Nuo tol pamedėnai, pagudėnai, varmiai, notangai ir bartai311, šitaip viską patvarkius viešpačiui Jėzui Kristui, kurio rankose aukščiausia visų karalysčių valdžia ir teisė, sugrįžo į tikėjimą ir, davę broliams įkaitų, iš naujo pasidavė.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Brolis Henrikas, magistras, sužinojęs iš brolių, kiek blogybių tikėjimui ir tikintiesiems\nyra pridarę Sventopelkas bei jo bendrai, Prūsijos žemės naujakrikščiai atsimetėliai, įniko\nrūpestingai rengtis juos sunaikinti ir tikėjimą išaukštinti. Štai todėl, sušaukęs brolius\nir maldininkus, patraukė į karą ir viešpaties gimimo išvakarėse, vidurnaktį, žmonėms\nilsintis, priartėjo prie pamedėnų pilies, stovėjusios tada toje vietoje, kuri dabar\nvadinama Senuoju Kristburgu, slapta įsibrovė į pilį, pristatęs prie sienų kopėčias, ir\nją užėmė nukovęs ar išsivaręs į nelaisvę daugelį, o piliai saugoti įkurdino ten brolių ir\ndaug ginklanešių. Kadangi Kristaus gimimo naktį buvo tikinčiųjų užkariauta ta pilis, ji\npavadinta Kristburgu, tai yra Kristaus pilimi299, tokį vardą jai davė testamente viešpaties\npranašas anksčiau, nei jis radosi magistro bei kitų brolių mintyse.