Santrauka
Dusburgietis teigia, kad apie vienos pilies užkariavimą ir apie Kristburgo pilį Brolis Henrikas, magistras, sužinojęs iš brolių, kiek blogybių tikėjimui ir tikintiesiems yra pridarę Sventopelkas bei jo bendrai, Prūsijos žemės naujakrikščiai atsimetėliai, įniko rūpestingai rengtis. Dusburgietis teigia, kad taigi sutelkė visą galybę savo kariuomenės ir Prūsijos naujakrikščių, elgdamasis klastingai kaip ir anksčiau, nes buvo be galo suktas; Padalijo kariuomenę į dvi dalis, viena turėjo pulti pilį iš priekio, kita — iš kitos pusės. Dusburgietis teigia, kad įvyko šitaip todėl, kad pats Kristus, kuris ir plaka, ir gydo, savo dvasios malonėmis sujaudino kai kuriems kunigaikščiams širdis, tad į Prūsijos žemę įsiveržė Brandenburgo markgrafas 1251 viešpaties metais ir Merzeburgo vyskupas310 bei grafas Henrikas iš.
Teiginiai
| Teiginys |
|---|
| t-001 Prūsijos naujakrikščiai dalyvavo kariuomenėje, kuri buvo padalyta į dvi dalis pulti pilį iš priekio ir iš kitos pusės. |
| t-002 Po Vokietijos kunigaikščių žygių minėti Prūsijos naujakrikščiai atsimetėliai grįžo į tikėjimą ir iš naujo pasidavė broliams. |
| t-003 Magistras Henrikas rengėsi sunaikinti Sventopelką ir Prūsijos naujakrikščius atsimetėlius, kaltintus žala tikėjimui ir tikintiesiems. |
| t-004 1251 m. Brandenburgo markgrafas, o kitais metais Merzeburgo vyskupas ir grafas Henrikas iš Svarcburgo niokojo atsimetėlių žemes Prūsijoje. |
| t-005 Apie vienos pilies užkariavimą ir apie Kristburgo pilį Brolis Henrikas, magistras, sužinojęs iš brolių, kiek blogybių tikėjimui ir tikintiesiems yra pridarę Sventopelkas bei jo bendrai, Prūsijos žemės naujakrikščiai atsimetėliai, įniko rūpestingai rengtis. |