Pranciškonų ordinas

PDF 236

Jo paties dvare sukinėjosi ir turėjo įtakos pranciškonai, kurie tvarkė kanceliariją.

PDF 282

Maždaug 1522 metais pranciškonai vietoje sudegusios medinės taip pat išmūrijo iki šios dienos tebestovinčią Šv. Mikalojaus bažnyčią. O po dvidešimties metų, kai sudegė medinė Šv. Kryžiaus bažnytėlė, Vilniaus vyskupas Alšėnų kunigaikštis Povilas toje vietoje savo sode, kur kadaise palaidoti kankiniai pranciškonai, pastatydino nedidukę oratoriją, arba koplyčią14.

PDF 230

Mažesniųjų brolių ordinas — 1223 viešpaties metais, kai valdė popiežius Honorijus III. Karmelio kalno atsiskyrėlių ordiną bei Mokinių slėnio brolių ordiną [Ordo fratrum valtis scolarium] patvirtino tas pats valdovas popiežius Honorijus.

PDF 227

Mažesniųjų brolių ordinas — 1223 viešpaties metais, kai valdė popiežius Honorijus III. Karmelio kalno atsiskyrėlių ordiną bei Mokinių slėnio brolių ordiną [Ordo fratrum valtis scolarium] patvirtino tas pats valdovas popiežius Honorijus.

PDF 125

Dar kitas vieškelis per Vilnios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką. Jau trys krikščionių bažnyčios, nors neiškilios ir varganos, pagoniškų Vilniaus šventyklų apsuptyje skleidė palaimingą tikėjimo šviesą; būtent - Švento Mikalojaus bažnytėlė, rusų cerkvė, dabar bazilijonų bažnyčia, ir pranciškonų bažnyčia, mūsų jau minėta. Dviejų kitų bažnyčių griuvėsiai - Šv.

PDF 43

Bazilijaus ordino vienuoliai, jo žmonos, minėtosios Tverės kunigaikštytės, atkviesti, įsikūrė Vilniuje ir turėjo medinę savo bažnyčią17. Bemaž tuo pat metu stovėjo ir kita krikščionių šventykla, Šv. Mikalojaus, ten, kur ji yra ir dabar18; o palei Žemutinę pilį gyveno pranciškonai, turėję dar Gedimino laikais pastatydintą bažnyčią toje vietoje, kur dabar yra Šventojo Kryžiaus bažnyčia ir bonifratrų špitolė.

PDF 205

Tačiau tai nebuvo Vilniaus vyskupas, juk tuo laiku apie Vilnių dar nebuvo nieko girdėti; greičiau tą Vitą reikėtų laikyti Lietuvos vyskupu, in partibus infidelium [netikėlių kraštuose]. Betgi po Vilniaus pilių įkūrimo, kai Vilnius jau tapo miestu ir Algirdo sostine, kai kurių autorių dvasininkų1 manymu, Podolės vaivada ir pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėjas Goštautas, arba tiksliau Gastowdas, esą paskui pats tapęs vienuoliu ir pagaliau pirmuoju Vilniaus vyskupu. Betgi Strijkovskio apie tai nė žodžiu nėra užsiminta, o jis, žinia, i Grzybowski knygoje Skarb nieoszacowany O O.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

Tačiau tai nebuvo Vilniaus vyskupas, juk tuo laiku apie Vilnių dar nebuvo nieko girdėti; greičiau tą Vitą reikėtų laikyti Lietuvos vyskupu, in partibus infidelium [netikėlių kraštuose]. Betgi po Vilniaus pilių įkūrimo, kai Vilnius jau tapo miestu ir Algirdo sostine, kai kurių autorių dvasininkų1 manymu, Podolės vaivada ir pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėjas Goštautas, arba tiksliau Gastowdas, esą paskui pats tapęs vienuoliu ir pagaliau pirmuoju Vilniaus vyskupu.

PDF 235

Rašydamas Saksų pranciškonams ir domininkonams, Gediminas prašė atsiųsti į Lietuvą vienuolių, pažymėdamas, jog Vilniuje ir Naugarduke esančios jo paties statytos katalikų bažnyčios.

PDF 92

Tad atmeskite tą bedievišką sąjungą: o kadangi Viešpats jūsų ginklą valdo ir narsos didybės suteiks, nesiliaukite kovoję su priešu ir tik po visiško jo sunaikinimo pelnysite garbę žemėje, o danguje triumfo laurus"8. Kai maždaug tuo metu sužinota, jog Gedimino skundas tikrai popiežiui pasiųstas, ne tik Mažesniųjų brolių visos Prūsijos kustodas, to paties ordino Torunės, Kulmo, Braunsbergo ir Neuenbergo gvardijonai, bet ir didžios garbės verti abatai: Paulius iš Olivos ir Jordanas iš Pelplino stojo ginti kryžiuočių, tiesiogiai popiežiui dviejuose laiškuose pranešdami, esą meilė tiesai ir pareiga jos laikytis verčianti juos pareikšti Jo Šventenybei, kad Ordino brolių garbė tapo šmeižikišku ir nedoru būdu suteršta, nes pavyduoliai jų priešai išdrįso teigti, esą ordinas karštai priešinęsis Lietuvos karaliaus pageidavimui priimti krikščionių tikėjimą*. Jie tad, esant tokiai Minus ergo decet militantes domino, genti peccatrici, populo nequam, filiis sceleratis aliqua pactione conjungi.

PDF 206-207

4 Apie šį vyskupą mūsų autoriai nežino, tačiau Wadyngas savo pran- 190 ## Puslapis 207 Il KNYGA 3. Jokūbas l, lietuvių kilmės, taip pat pranciškonas, herbe turėjęs raidę „Z", dieceziją tevaldė 7 metus - nuo 1400 metų iki 1407 m. Gražumu ir įkalbinėjimais daugelį pagonių krikščionių tikėjimą priimti paskatino.

PDF 75-76

Vyskupų, kunigų, dominikonų ir pranciškonų ordino vienuolių tokių prisikviesime, kurių gyvenimas girtinas ir doras, [tačiau] nepageidaujame atėjimo tokių, kurie iš vienuolyno padaro plėšikų prieglobstį ir pardavinėja aukas, žalodami [savo] sielas, ir iš kur išeina mokyti plėšikėliai ir [žmonės], kurie žudo dvasininkus; patariame kiekvienam valdovui pasisaugoti tokių vienuolių. Taip pat, be visa to, [ką suteikė] mūsų pirmtakai, jau šiuo savo raštu skelbiame, jog mūsų žemė karališka malone yra laisva [nuo mokesčių], nuo muitų ir kelio prievolių visiems pirkliams, riteriams, vasalams; juos aprūpinsiu pajamomis kiekvieną pagal jo padėtį; [tai suteiksiu] bet kokios padėties amatininkams, būtent, meistrams, kurpiams, račiams, akmenskaldžiams, druskininkams, malūnininkams, sidabrakaliams, svaidomųjų prietaisų gamintojams, žvejams ir [kitiems] bet kokios padėties; tegu jie atvyksta [į mūsų žemę] su 59 ## Puslapis 76 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS medio ipse (1) at omni opere regio sint exempti, termino predicto expirato et tantum (ü) secundum terre fertilitatem datunt decimam prout in aliis regnis vėl provinciis (m) darė consueverunt.

PDF 282

Maždaug 1522 metais pranciškonai vietoje sudegusios medinės taip pat išmūrijo iki šios dienos tebestovinčią Šv. Mikalojaus bažnyčią. O po dvidešimties metų, kai sudegė medinė Šv. Kryžiaus bažnytėlė, Vilniaus vyskupas Alšėnų kunigaikštis Povilas toje vietoje savo sode, kur kadaise palaidoti kankiniai pranciškonai, pastatydino nedidukę oratoriją, arba koplyčią14.

PDF 206-207

Vilniaus kapitula panoro ta garbe dalintis ir užtat tas pačias karūnas savo kolegijai herbu pasirinko, kad niekuo Krokuvos kapitulai nenusileistų - Aaronas mirė 1059 metų spalio 9 dieną. 4 Apie šį vyskupą mūsų autoriai nežino, tačiau Wadyngas savo pran- 190 ## Puslapis 207 Il KNYGA 3. Jokūbas l, lietuvių kilmės, taip pat pranciškonas, herbe turėjęs raidę „Z", dieceziją tevaldė 7 metus - nuo 1400 metų iki 1407 m.

PDF 206-207

4 Apie šį vyskupą mūsų autoriai nežino, tačiau Wadyngas savo pran- 190 ## Puslapis 207 Il KNYGA 3. Jokūbas l, lietuvių kilmės, taip pat pranciškonas, herbe turėjęs raidę „Z", dieceziją tevaldė 7 metus - nuo 1400 metų iki 1407 m. Gražumu ir įkalbinėjimais daugelį pagonių krikščionių tikėjimą priimti paskatino.

PDF 75-76

Vyskupų, kunigų, dominikonų ir pranciškonų ordino vienuolių tokių prisikviesime, kurių gyvenimas girtinas ir doras, [tačiau] nepageidaujame atėjimo tokių, kurie iš vienuolyno padaro plėšikų prieglobstį ir pardavinėja aukas, žalodami [savo] sielas, ir iš kur išeina mokyti plėšikėliai ir [žmonės], kurie žudo dvasininkus; patariame kiekvienam valdovui pasisaugoti tokių vienuolių. Taip pat, be visa to, [ką suteikė] mūsų pirmtakai, jau šiuo savo raštu skelbiame, jog mūsų žemė karališka malone yra laisva [nuo mokesčių], nuo muitų ir kelio prievolių visiems pirkliams, riteriams, vasalams; juos aprūpinsiu pajamomis kiekvieną pagal jo padėtį; [tai suteiksiu] bet kokios padėties amatininkams, būtent, meistrams, kurpiams, račiams, akmenskaldžiams, druskininkams, malūnininkams, sidabrakaliams, svaidomųjų prietaisų gamintojams, žvejams ir [kitiems] bet kokios padėties; tegu jie atvyksta [į mūsų žemę] su 59 ## Puslapis 76 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS medio ipse (1) at omni opere regio sint exempti, termino predicto expirato et tantum (ü) secundum terre fertilitatem datunt decimam prout in aliis regnis vėl provinciis (m) darė consueverunt.

PDF 206

1. Andrius iš Vasilevo (Važila), iš švento Pranciškaus ordino, lenkas, Aro ženklo herbo, pirmasis Vilniaus vyskupas, iškeltas į tas pareigas 1387 m., mirė 1399 m. 2. Jonas Pliekta, pranciškonas, vyskupu tapo 1399 metais, tačiau kodėl tebuvo vienerius metus, nėra jokių žinių4.

PDF 36-37

406, prisimena dar vieną Gedimino dukrą, kuri esą buvusi anuomet garbingo riterio Dovydo, Gardino kašteliono, arba tiksliau kunigaikščio, viešpatavusio Gardino valdoje, žmona. Il Gedimino laiškuose, rašytuose dominikonų ir Mažesniųjų brolių, arba pranciškonų, ordinams bei Hanzos miestams, kurių autentiškas 1323 metais notaro parengtas dokumentas yra Karaliaučiaus Slaptaja- - • - 20 ## Puslapis 37 I KNYGA gumą nuo Rusios ir toli į tą pusę išplėtęs savo valdžią, Vilnių pasirinko jo valdomų visų kraštų sostine tikriausiai todėl, kad būdamas arčiau sienų su kryžiuočiais turėjo me archyve ir kuriuos Kotzebue išspausdino savo Prūsijos istorijoje.

PDF 125

Dar kitas vieškelis per Vilnios upę, prie bendro naudojimo malūno (dabar vadinamo Vyskupo), iš miesto suko į Polocką. Jau trys krikščionių bažnyčios, nors neiškilios ir varganos, pagoniškų Vilniaus šventyklų apsuptyje skleidė palaimingą tikėjimo šviesą; būtent - Švento Mikalojaus bažnytėlė, rusų cerkvė, dabar bazilijonų bažnyčia, ir pranciškonų bažnyčia, mūsų jau minėta. Dviejų kitų bažnyčių griuvėsiai - Šv.

PDF 43

Bazilijaus ordino vienuoliai, jo žmonos, minėtosios Tverės kunigaikštytės, atkviesti, įsikūrė Vilniuje ir turėjo medinę savo bažnyčią17. Bemaž tuo pat metu stovėjo ir kita krikščionių šventykla, Šv. Mikalojaus, ten, kur ji yra ir dabar18; o palei Žemutinę pilį gyveno pranciškonai, turėję dar Gedimino laikais pastatydintą bažnyčią toje vietoje, kur dabar yra Šventojo Kryžiaus bažnyčia ir bonifratrų špitolė.

PDF 234

O trys laiškai (V.26) buvo pasiųsti Saksų provincijos pranciškonams ir domininkonams ir Hanzos miestams (Liubekui, Rostokui, Stralsundui, Greifswaldni, Stettinui ir Gotlando salai).

PDF 249

119. Apie švento Liudviko, Sicilijos karaliaus Roberto brolio, kanonizavimą 1317 viešpaties metais Jonas, popiežius, kanonizavo šventą Liudviką, Sicilijos karaliaus Roberto brolį iš mažesniųjų brolių ordino, ir liepė švęsti jo gimimą penktą dieną po žolinės (Mart. p. 449).

PDF 119

Andrius Vosylius Jastrzębiecas, kuris nuo pirmos Lietuvos krikšto dienos vadovavo apaštalavimo darbui, nes mokėjo lietuviškai ir lietuviams nebuvo svetimas žmogus. Jis, būdamas dar pranciškonų kunigas, kartu su savo broliu prie Algirdo kurį laiką gyveno Vilniuje, paskui ėjo kapeliono ir sekretoriaus pareigas Vengrų karalienės Elžbietos, Jadvygos motinos. 1377 m.

PDF 205

Tačiau tai nebuvo Vilniaus vyskupas, juk tuo laiku apie Vilnių dar nebuvo nieko girdėti; greičiau tą Vitą reikėtų laikyti Lietuvos vyskupu, in partibus infidelium [netikėlių kraštuose]. Betgi po Vilniaus pilių įkūrimo, kai Vilnius jau tapo miestu ir Algirdo sostine, kai kurių autorių dvasininkų1 manymu, Podolės vaivada ir pranciškonų vienuolynų Vilniuje steigėjas Goštautas, arba tiksliau Gastowdas, esą paskui pats tapęs vienuoliu ir pagaliau pirmuoju Vilniaus vyskupu. Betgi Strijkovskio apie tai nė žodžiu nėra užsiminta, o jis, žinia, i Grzybowski knygoje Skarb nieoszacowany O O.

PDF 36-37

406, prisimena dar vieną Gedimino dukrą, kuri esą buvusi anuomet garbingo riterio Dovydo, Gardino kašteliono, arba tiksliau kunigaikščio, viešpatavusio Gardino valdoje, žmona. Il Gedimino laiškuose, rašytuose dominikonų ir Mažesniųjų brolių, arba pranciškonų, ordinams bei Hanzos miestams, kurių autentiškas 1323 metais notaro parengtas dokumentas yra Karaliaučiaus Slaptaja- - • - 20 ## Puslapis 37 I KNYGA gumą nuo Rusios ir toli į tą pusę išplėtęs savo valdžią, Vilnių pasirinko jo valdomų visų kraštų sostine tikriausiai todėl, kad būdamas arčiau sienų su kryžiuočiais turėjo me archyve ir kuriuos Kotzebue išspausdino savo Prūsijos istorijoje.

PDF 226

Naują to paties ordino vienuolių būrį pakvietė Goštautas į Vilnių ir paskyrė jiems vietą netoli Vingrių pelkės, žadėdamas pastatyti ten pat šv. Mergelės Marijos bažnyčią. Pirmtakų krauju sudrėkintas laukas, įpėdiniams negailint triūso, atnešė gausų pamaldumo derlių, kuriuo mes ligi šiol džiaugiamės. Kadangi tyli ir metraštininkai, aišku, kad artimiausiais metais ir su kaimynais gyventa santaikoje, ir valstybės viduje nebuvo jokių sambrūzdžių.

PDF 226

Naują to paties ordino vienuolių būrį pakvietė Goštautas į Vilnių ir paskyrė jiems vietą netoli Vingrių pelkės, žadėdamas pastatyti ten pat šv. Mergelės Marijos bažnyčią. Pirmtakų krauju sudrėkintas laukas, įpėdiniams negailint triūso, atnešė gausų pamaldumo derlių, kuriuo mes ligi šiol džiaugiamės. Kadangi tyli ir metraštininkai, aišku, kad artimiausiais metais ir su kaimynais gyventa santaikoje, ir valstybės viduje nebuvo jokių sambrūzdžių.

PDF 236

Pirmuoju Vilniaus vyskupu (1388— I398.XI.14) buvo Lenkijos pranciškonas, būvąs Sereto (Vengrijoje) vyskupas ir Vengrijos karalienės Elžbietos nuodėmklausys Andrius, klaidingai vadinamas Andriumi Vasila. BK nurodomas pranciškonas Motiejus buvo pirmas Žemaičių vyskupas (1417— 1421) ir penktasis Vilniaus vyskupas (1422—1453).

PDF 119

Būtina krikščioniškos visuomenės gyvenimo dalyvė buvo vienuolija. Vilniuje dar iki krikšto buvo įsikūrę pranciškonai, ypač aktyvūs misijų darbe. Kaune pirmieji vienuoliai irgi buvo pranciškonai.

PDF 120

Pranciškonų parinkimą galima būtų aiškinti ir jų patyrimu Lietuvoje, ir tuo, kad du pirmieji Vilniaus vyskupai, į kurių vyskupiją įėjo ir Kaunas, buvo pranciškonai. Kaune pranciškonai buvo įkurdinti Nemuno pakrantėje, į pietus nuo besikuriančio miesto Turgaus aikštės, matyt, greta uosto ir muitinės. Jų vienuolynas buvo medinis, stovėjo į šiaurę nuo Švč.

PDF 130

Pranciškonų ir bernardinų vienuolynai, kitos dvi bažnytinės institucijos, kūrėsi kaip įprasta regiono miestuose, savavaldžio miesto pakraštyje. Pranciškonai įsikūrė prie Nemuno, išplanuotos miesto teritorijos pakraštyje, gal net už jos ribų. Nedidelę jų valdą sudarė bažnyčia ir vienuolynas.

PDF 386

Bet jos statyba dar nebaigta, nesimato varpinės bokšto ir pietinių navų, pietinį fasadą remia 4 kontraforsai. Centrinėje raižinio dalyje, šalia parapinės bažnyčios, į dangų šauna liaunas pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios bokštas, o pačios bažnyčios matyti tik stogas, ji slepiasi už mūrnamių.

PDF 33

Apie atvykėlius vienuolius jau Gedimino laikais byloja mįslingoji pranciškonų kankinių istorija, davusi pradžią vienai ilgaamžiškiausių Vilniaus legendų. Nuo XIV a. žinoma istorija apie dviejų pranciškonų nužudymą Vilniuje Gedimino valdymo pabaigoje, o XVI a. pradžioje jų palaidojimo vietoje statoma koplyčia (prie kurios vėliau įsikurs Bonifratrų vienuolynas).

PDF 43

Ne kartą jau minoritai, apaštalavę Lietuvoje, krito kaip savo uolumo auka, o iš jų tarpo pranciškonai, pranašesni savo drąsa ir uoliu žmonių atvertimu į tikėjimą, pasmerkė save skaudžioms kančioms. Tačiau, nepaisant pavojų, kurie jiems grėsė pačiame Vilniuje, valdovo vietininko Lietuvoje Goštauto (Gastold, Gastoįvd) globa ne tik saugojo juos nuo negandų, bet pamažu vis didesnę įtaką jiems laidavo. Tas galingas didikas, paėmęs už žmoną Bučiacką iš Podolės, priėmė ir Romos katalikų tikėjimą, ir 18 Wremiennik Sofijski, p.

PDF 43

Ne kartą jau minoritai, apaštalavę Lietuvoje, krito kaip savo uolumo auka, o iš jų tarpo pranciškonai, pranašesni savo drąsa ir uoliu žmonių atvertimu į tikėjimą, pasmerkė save skaudžioms kančioms. Tačiau, nepaisant pavojų, kurie jiems grėsė pačiame Vilniuje, valdovo vietininko Lietuvoje Goštauto (Gastold, Gastoįvd) globa ne tik saugojo juos nuo negandų, bet pamažu vis didesnę įtaką jiems laidavo. Tas galingas didikas, paėmęs už žmoną Bučiacką iš Podolės, priėmė ir Romos katalikų tikėjimą, ir 18 Wremiennik Sofijski, p.

PDF 75-76

Vyskupų, kunigų, dominikonų ir pranciškonų ordino vienuolių tokių prisikviesime, kurių gyvenimas girtinas ir doras, [tačiau] nepageidaujame atėjimo tokių, kurie iš vienuolyno padaro plėšikų prieglobstį ir pardavinėja aukas, žalodami [savo] sielas, ir iš kur išeina mokyti plėšikėliai ir [žmonės], kurie žudo dvasininkus; patariame kiekvienam valdovui pasisaugoti tokių vienuolių. Taip pat, be visa to, [ką suteikė] mūsų pirmtakai, jau šiuo savo raštu skelbiame, jog mūsų žemė karališka malone yra laisva [nuo mokesčių], nuo muitų ir kelio prievolių visiems pirkliams, riteriams, vasalams; juos aprūpinsiu pajamomis kiekvieną pagal jo padėtį; [tai suteiksiu] bet kokios padėties amatininkams, būtent, meistrams, kurpiams, račiams, akmenskaldžiams, druskininkams, malūnininkams, sidabrakaliams, svaidomųjų prietaisų gamintojams, žvejams ir [kitiems] bet kokios padėties; tegu jie atvyksta [į mūsų žemę] su 59 ## Puslapis 76 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS medio ipse (1) at omni opere regio sint exempti, termino predicto expirato et tantum (ü) secundum terre fertilitatem datunt decimam prout in aliis regnis vėl provinciis (m) darė consueverunt.

PDF 36-37

406, prisimena dar vieną Gedimino dukrą, kuri esą buvusi anuomet garbingo riterio Dovydo, Gardino kašteliono, arba tiksliau kunigaikščio, viešpatavusio Gardino valdoje, žmona. Il Gedimino laiškuose, rašytuose dominikonų ir Mažesniųjų brolių, arba pranciškonų, ordinams bei Hanzos miestams, kurių autentiškas 1323 metais notaro parengtas dokumentas yra Karaliaučiaus Slaptaja- - • - 20 ## Puslapis 37 I KNYGA gumą nuo Rusios ir toli į tą pusę išplėtęs savo valdžią, Vilnių pasirinko jo valdomų visų kraštų sostine tikriausiai todėl, kad būdamas arčiau sienų su kryžiuočiais turėjo me archyve ir kuriuos Kotzebue išspausdino savo Prūsijos istorijoje.

PDF 265

Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž. buvo sukurtos nieko bendra su tikrove neturinčios legendos, būk, Algirdui valdant, Vilniuje buvę nukankinti 36 pranciškonai.

PDF 414

Po prelatų suvažiavimo susirinko gauja pranciškonų vienuolių, gyvenančių Prūsijoje, vadovaujamų savo vyresniųjų. Sis susirinkimas, tarsi savo valia stodamas riterių ordino ginti, parašė atvirus liudijimus***.

PDF 354

Pirm uoju Vilniaus vyskupu buvo paskirtas Andrius Vasila (W asilon), dvasininkas iš pranciškonų vienuolyno, anksčiau buvęs vyresniuoju Vilniuje, Smėlynės Švenčiausiosios M ergelės M arijos vienuolyne, vėliau Vengrijos karalienės Elžbietos, Jadvygos m otinos, nuodėm klausys ir Seretos vyskupas.

PDF 175-177

Taigi dar 1364 1 Gabrielius Bučackis 1360 metais tapo Kameneco seniūnu. Simono Okolskio (Okolski. Orbis Pol. - T. I. - P. 9) per spaudos klaidą nurodyti 1260 metai, juk tuo laiku Lenkija apie Podolę nė galvoti negalvojo*. 21670 metais karaliaus Mykolo privilegijoje, duotoje pranciškonų spaustuvei, yra užuomina, kad tasai įstatymas Lietuvoje egzistuoja jau ketini šimtai dvidešimt metų, tai yra nuo 1250 metų, Mindaugo laikų. Jau anksčiau (§ 1130) parodėme, kad katalikų kunigai nuo senų senovės gyveno Lietuvoje. Gedimino laikais net tie, kurie vertė į katalikų tikėjimą, galbūt trumpai, tačiau buvo toleruojami. Apskritai jie teikdavo tik dvasinius patarnavimus svetimšaliams, vietos gyventojai į juos nekreipė dėmesio. Kitaip su jais pradėta elgtis, kai Goštauto atsikviesti pranciškonai visai atvirai ėmė liaudį versti į katalikų tikėjimą. 177 Vienuolių pranciškonų nužudymas Vilniuje Litografija, kuria Teodoras Narbutas ketino papildyti antrąjį LTI V tomo leidimą (PEĮ. - P. 158-159) metais ar kiek anksčiau atsikvietė iš Mazovijos keturiolika pranciškonų vienuolių, kuriem s paskyrė savo namus su daržu, buvusius toje vietoje, kur dabar bonifratrų vienuolynas ir im peratoriaus rūmai

PDF 177

Susibūrusi minia nusprendė išžudyti pranciškonus; užpuolė jų buveinę, išstūmė septynetą vienuolių ir darže nukirto jiem s galvas. Kiti septyni iš vienuolyno suskubo pabėgti ir nusigavo į kalnus, vadintus Tauro, tačiau greitai ten buvo surasti, ant Plikojo kalno, tuom et visai nuožulnaus, prie pat Vilnios prigludusio; buvo prie kryžių prikalti ir įmesti į upę, o žm onės šaukė: „Iš vakarų atėjote, į vakarus sau ir grįžkite“ - nes M azovija yra į vakarus nuo Vilniaus, ir upė plaukia ton pusėn. Tai vyko 1366 m etų kovo 6 dieną**.

PDF 178

Kitais metais Goštautas vėl atsikvietė į Vilnių pranciškonų, kuriems savo rūmuose prie Vingrių įrengė didesnį būstą ir pastatė Švenčiausiosios M ergelės Marijos mūro bažnyčią smėlingoje vietoje, dėl to pavadintoje

PDF 200

Tada pranciškonai turėjo organizuoti kryžiaus karą prieš jotvingius ir lietuvius^206. Romos kurija siekė ir po pirmojo Lietuvos vyskupo Kristijono mirties išlaikyti tą titulą.

PDF 236

Jo paties dvare sukinėjosi ir turėjo įtakos pranciškonai, kurie tvarkė kanceliariją. Keli Gedimino sūnūs (Narimantas, Karijotas ir Liubartas tikrai), gaudami savo dalis stačiatikių srityse, priėmė jų tikėjimą.

PDF 101

Taip pat mūsų pirmtakas karalius Vytenis buvo pasiuntęs savo laišką ponui legatui Pranciškui ir ponui arkivyskupui Fridrichui, prašydamas, kad jie atsiųstų jam du brolius iš pranciškonų ordino, [drauge] paskirdamas jiems vietą ir jau pastatytą bažnyčią. Apie tai sužinoję, Prūsijos iš teutonų namo broliai pasiuntė aplinkiniais keliais savo kariuomenę ir minėtą bažnyčią sudegino.

PDF 87

Juk valdovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skaičių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo' skirti; tik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudeginti pasiuntė. Juk taip pat nedorai Ordinas elgiasi ir su garbingąja dvasininkijos diduomene, kaip antai arkivyskupais Jonu ir Fridrichu, juk tokius kraštus kaip Žiemgalą bei kitus verčia dykynėmis, visada sakydami, jog visa tai daroma krikščionybei ginti.

PDF 303

Todėl karalius, dvasiškių ir pasauliečių senatorių patarimu, tuojau pat valdinius, kuriuos pranciškonai turėjo mieste ir priemiesčiuose, iš jų jurisdikcijos atima, uždrausdamas, kad nuo tol jau vaito daugiau nuo savęs neskirtų, bet kad kreiptųsi į karališkąjį vaitą ir magistrato jurisdikciją. Priekio sprendimo prikabintas Lietuvos antspaudas.

PDF 79

3) Gediminas, dieviškąja apvaizda lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, pasišventusiems Kristui vienuoliams ir garbingiems bei pamaldiems tėvams, ministrams, kustodams ir gvardijonams ir visiems kitiems pranciškonų ordino broliams, pasklidusiems visame pasaulyje, tačiau visų pirma Saksonijos ministrui ir visiems kitiems broliams [siunčia] sveikinimą su linkėjimais tobulėti ir nuolatinės sėkmės. Mes norime, kad jūs žinotumėte, jog mes pasiuntėme mūsų laišką mūsų didžiai prakilniam viešpačiui Jonui, apaštališkojo sosto aukščiausiajam kunigui, kad jis padėtų mums drauge su kitomis savo avimis [įeiti] į gausumo ganyklą; tuo reikalu gavome atsakymą, jog greitai atvyksią jo pasiuntiniai; jų delsimas mums kelia begalinį susirūpinimą, [nes norime], kad greičiau būtų pabaigtas dievo darbas ir niekais pavirstų klastinga apgaulė.

PDF 79-80

Mes pageidaujame per jus ir jūsų brolius paskelbti savo nutarimą visuose miestuose, vietovėse ir kaimuose ir paskatinti žmones išganingais pamokymais, kad tai, ką Dievas palaistė, jis ir išaugintų, ir nupiautų, o taip pat patalpintų danguose su palaimintaisiais. Dėl to mes norime sukviesti vyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jūsiškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų karališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie jų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius lenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir 63 ## Puslapis 80 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS amore nostri.

PDF 43

Tačiau per tą laisvai išpažįstamų religijų įvairovę, palūžusios pagonybės akivaizdoje kildavo didelių piktumų tarp skirtingą tikėjimą išpažįstančiųjų ir jų dvasininkų. Ne kartą jau minoritai, apaštalavę Lietuvoje, krito kaip savo uolumo auka, o iš jų tarpo pranciškonai, pranašesni savo drąsa ir uoliu žmonių atvertimu į tikėjimą, pasmerkė save skaudžioms kančioms. Tačiau, nepaisant pavojų, kurie jiems grėsė pačiame Vilniuje, valdovo vietininko Lietuvoje Goštauto (Gastold, Gastoįvd) globa ne tik saugojo juos nuo negandų, bet pamažu vis didesnę įtaką jiems laidavo.

PDF 257

Kryžiuočiai šitam retam laimėjimui atžymėti pastatė du pranciškonų vienuolynus (Karaliaučiuje ir Vėluvoje).

PDF 265

Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž. buvo sukurtos nieko bendra su tikrove neturinčios legendos, būk, Algirdui valdant, Vilniuje buvę nukankinti 36 pranciškonai.

PDF 235

Rašydamas Saksų pranciškonams ir domininkonams, Gediminas prašė atsiųsti į Lietuvą vienuolių, pažymėdamas, jog Vilniuje ir Naugarduke esančios jo paties statytos katalikų bažnyčios.

PDF 265

Tik iš Gedimino laikais nubaustų dviejų pranciškonų fakto rusų ir lenkų šaltiniuose XVI amž. buvo sukurtos nieko bendra su tikrove neturinčios legendos, būk, Algirdui valdant, Vilniuje buvę nukankinti 36 pranciškonai. Tose per kelis šimtmečius plačiai išgarsintose legendose visai neistorinis yra ir Petro Goštauto asmuo : jis esą tariamus kankinius pargabenęs iš Lenkijos^4.

PDF 101

Taip pat mūsų pirmtakas karalius Vytenis buvo pasiuntęs savo laišką ponui legatui Pranciškui ir ponui arkivyskupui Fridrichui, prašydamas, kad jie atsiųstų jam du brolius iš pranciškonų ordino, [drauge] paskirdamas jiems vietą ir jau pastatytą bažnyčią. Apie tai sužinoję, Prūsijos iš teutonų namo broliai pasiuntė aplinkiniais keliais savo kariuomenę ir minėtą bažnyčią sudegino.

PDF 43

Bemaž tuo pat metu stovėjo ir kita krikščionių šventykla, Šv. Mikalojaus, ten, kur ji yra ir dabar18; o palei Žemutinę pilį gyveno pranciškonai, turėję dar Gedimino laikais pastatydintą bažnyčią toje vietoje, kur dabar yra Šventojo Kryžiaus bažnyčia ir bonifratrų špitolė. Tačiau per tą laisvai išpažįstamų religijų įvairovę, palūžusios pagonybės akivaizdoje kildavo didelių piktumų tarp skirtingą tikėjimą išpažįstančiųjų ir jų dvasininkų.

PDF 282

Maždaug 1522 metais pranciškonai vietoje sudegusios medinės taip pat išmūrijo iki šios dienos tebestovinčią Šv. Mikalojaus bažnyčią. O po dvidešimties metų, kai sudegė medinė Šv. Kryžiaus bažnytėlė, Vilniaus vyskupas Alšėnų kunigaikštis Povilas toje vietoje savo sode, kur kadaise palaidoti kankiniai pranciškonai, pastatydino nedidukę oratoriją, arba koplyčią14.

PDF 87

Juk valdovas Vytenis laišku popiežiaus legatą Pranciškų ir Rygos arkivyskupą Fridrichą irgi prašė atsiųsti jam tam tikrą skaičių minoritų, kuriems jau pastatytą bažnyčią norėjo' skirti; tik greitai Ordinas, tai sužinojęs, ginkluotą būrį jai sudeginti pasiuntė. Juk taip pat nedorai Ordinas elgiasi ir su garbingąja dvasininkijos diduomene, kaip antai arkivyskupais Jonu ir Fridrichu, juk tokius kraštus kaip Žiemgalą bei kitus verčia dykynėmis, visada sakydami, jog visa tai daroma krikščionybei ginti.

PDF 101

Taip pat mūsų pirmtakas karalius Vytenis buvo pasiuntęs savo laišką ponui legatui Pranciškui ir ponui arkivyskupui Fridrichui, prašydamas, kad jie atsiųstų jam du brolius iš pranciškonų ordino, [drauge] paskirdamas jiems vietą ir jau pastatytą bažnyčią. Apie tai sužinoję, Prūsijos iš teutonų namo broliai pasiuntė aplinkiniais keliais savo kariuomenę ir minėtą bažnyčią sudegino.

PDF 303

Be to, miesto aktuose yra Žygimanto Augusto dekretas (anno 1552 in crastino conceptionis B . Mariae Virginis) - 1552 metais, rytojaus dieną po Švč. Mergelės Marijos nekalto prasidėjimo], kuriuo Vilniaus pranciškonai neteko savo jurisdikcijos, kokią turėjo savo pavaldiniams, įsikūrusiems mieste, už bausmę, kad, kai liga jų vienuolyne jau viešpatavo ir plėtėsi į miestą, jie tai atkakliai slėpė, paniekinę karaliaus ir senatorių saugumą, nes karalius ir senatoriai, leisdami laiką Vilniuje, lengvai galėjo pakliūti į šią epidemiją.

PDF 303

Todėl karalius, dvasiškių ir pasauliečių senatorių patarimu, tuojau pat valdinius, kuriuos pranciškonai turėjo mieste ir priemiesčiuose, iš jų jurisdikcijos atima, uždrausdamas, kad nuo tol jau vaito daugiau nuo savęs neskirtų, bet kad kreiptųsi į karališkąjį vaitą ir magistrato jurisdikciją. Priekio sprendimo prikabintas Lietuvos antspaudas.

PDF 79-80

Mes pageidaujame per jus ir jūsų brolius paskelbti savo nutarimą visuose miestuose, vietovėse ir kaimuose ir paskatinti žmones išganingais pamokymais, kad tai, ką Dievas palaistė, jis ir išaugintų, ir nupiautų, o taip pat patalpintų danguose su palaimintaisiais. Dėl to mes norime sukviesti vyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jūsiškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų karališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie jų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius lenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir 63 ## Puslapis 80 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS amore nostri.