grupe

Pamedėnai

10 teiginiai15 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 10 teiginiai ir visi 15 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–14 iš 14 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Antra — Pamedė192, kurioje [gyveno] pamedėnai.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 58

Lubavos191 [žemė], kuri prieš Teutonų ordino brolių atkilimą, galima sakyti, buvo\nvisiškai nusiaubta. Antra — Pamedė192, kurioje [gyveno] pamedėnai. Trečia — Pagudė193,\nkurioje [gyveno] pagudėnai.

Pagudėnai prie Kristburgo užpuolė pilaitę, kurioje gyveno tikintieji pamedėnai, į ją įsiveržė ir ją sugriovė.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 136

142 (137). Apie vienos pilaitės užkariavimą\n\n Susibūrę pagudėnai vėl įsigeidė pradėti karą; patraukę prie Kristburgo, jie smarkiai\nužpuolė vieną pilaitę, esančią netoliese, kurioje gyveno tikintieji pamedėnai, galop į ją\nįsibrovė ir, pagavę bei išžudę visus žmones, išskyrus tuos, kurie suskubo pasprukti į\nKristburgo pilį, iš pagrindų sugriovė šią pilaitę417.
t-003vidutinis

Per badą pilyje broliai įkalbinėjo jiems ištikimus pamedėnus pasitraukti į kitas vietas, kad galėtų prasimaitinti.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 138

Ilgainiui pilyje vėl kilo toks baisus badas, kad broliai, pristigę maisto, ėmė įkalbinėti ir įtikinėti jiems ištikimus pamedėnus, prie jų prisidėjusius, pasitraukti iš čia į kitas vietas, žadėdami palikti jiems visas teises bei laisves, kad galėtų ten prasimaitinti ir čia badu nenumirtų. Todėl jie visi ir pasitraukė, o pasiliko tik vienas kitas. Kokia nuostabi, kokia dosni dievo malonė, mielaširdingai suteikta broliams bei kitiems krikščionims ne tik šioje pilyje, bet ir visoje Prūsijos žemėje ir leidusi jiems vargti šį beveik nepakeliamą vargą, be galo priešingą žmogaus gyvenimo reikmėms, taip kantriai ir nuolankiai, kad jie ne tik neliūdėjo, bet visada džiūgavo, tikėdamiesi galop pelnysią rojaus linksmybes.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 139

Šitai sužinoję, prūsai\nįtūžo, pagavo Samilį, pripylė jam į gerklę verdančio vandens ir, nuogą padėję ant ugnies,\ntol kepino, kol jis, kad ir pusgyvis, dar galėjo kvėpuoti; paskui jį tokį nusiuntė broliams,\nten jis, ilgesnį laiką pasirgęs, galop pagijo. Ilgainiui pilyje vėl kilo toks baisus badas,\nkad broliai, pristigę maisto, ėmė įkalbinėti ir įtikinėti jiems ištikimus pamedėnus, prie\njų prisidėjusius, pasitraukti iš čia į kitas vietas, žadėdami palikti jiems visas teises bei\nlaisves, kad galėtų ten prasimaitinti ir čia badu nenumirtų. Todėl jie visi ir pasitraukė,\no pasiliko tik vienas kitas.
t-004aukstas

Pamedės Reisių valsčiuje gyvenę pamedėnai buvo puolami grobimais, gaisrais ir kraujo praliejimu.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 75

14. Apie daugelio pilių sunaikinimą ir pamedėnų pavergimą Pamedės žemėje buvo valsčius, vardu Reisiai, kuriame gyveno daug garsių vyrų ir drąsių karių; minėtasis valdovas, ryžtingai imdamasis darbo, drąsiai juos užpuolė, kamuodamas grobstymais bei gaisrais ir nuleisdamas netikėliams daug kraujo. Smarkiai užpuolė jų pilį, pastatytą prie Mukeros upės235, bei visas pilaites [omnia propugnacula], 233 D.— castrum de Redino, Jer.
t-005aukstas

Belichovo pilis prie Osos priklausė kilmingam pamedėnui Jonui, Sarginio sūnui.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 140

148 (143). Apie antrąjį minėtojo Marienverderio miesto sugriovimą\n\n Kai broliai, padėję daug darbo ir pasidarę daug išlaidų, atstatė Marienverderio\nmiestą, vieną kartą prūsai, su didžiausia kariuomene nusiaubę Kulmo žemę, patraukė\nprie Belichovo pilies427, pastatytos Osos pakrantėje ir priklausiusios vienam kilmingam\npamedėnui, vardu Jonas, Sarginio sūnui. Iš šios pilies išėjo brolis Konradas Švabas iš\nElbingo su daugybe ginklanešių428 ir susirėmė su priešais ietimis; šiose kautynėse abi\nšalys patyrė didelių nuostolių sužeistaisiais.
t-006vidutinis

Per naują atsimetimą ištikimieji pamedėnai liko tarp tų, kurie nesusimokė atsimesti nuo krikščionybės.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 159

Mat velnias, žmonių giminės\nnedraugas ir tikėjimo priešas, apsigyvenęs jų širdyje, iš neapykantos taikai pakurstė\njuos dar kartą sukelti maištą ir niekšingai pradėti karą. Jo patarti ir paskatinti, visi,\nišskyrus ištikimuosius pamedėnus, susimokė dar kartą atsimesti nuo krikščionybės.\nTačiau niekas nedrįso viešai broliams priešintis, išskyrus pagudėnus476, kurie ginkluoti\nužpuolė Elbingo komtūrą ir Helvigą iš Goldbacho, Kristburgo komtūrą477, bei jų padėjėjus\nir juos išsivarė į nelaisvę.
t-007vidutinis

1260 m. Klaipėdoje pamedėnai minimi tarp Ordino pavaldžių užgrobtų žemių karių, prievarta telktų prieš Lietuvą.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 28

Ordino pajėgos 1260 m. Klaipėdoje prieš Lietuvą buvo sutelktos Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių ordinų pajėgos, broliai riteriai ir i 4 jiems pavaldžių užgrobtų žemių “prievarta buriami kariai (prūsai - pamedėnai, notangai, varmiai, sem- bai, o taip pat kuršiai, estai ir kt.), iš Vokietijos žemių 30 naujai įstojusių Ordino brolių būrys, Revelio (Talino) danų kariuo- menė, vadovaujama švedų kunigaikščio Karolio, turėjusio dar savo būrį. Į šią kry- žiaus karo akciją buvo įtraukti ir prieš tuo metu Rytų Europą užplūdusius totorius gausiai suverbuoti kryžininkai.
t-008vidutinis

1260 m. Klaipėdoje prieš Lietuvą sutelktose Ordino pajėgose buvo ir prievarta buriami pamedėnai.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 28

Ordino pajėgos 1260 m. Klaipėdoje prieš Lietuvą buvo sutelktos Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių ordinų pajėgos, broliai riteriai ir i 4 jiems pavaldžių užgrobtų žemių “prievarta buriami kariai (prūsai - pamedėnai, notangai, varmiai, sem- bai, o taip pat kuršiai, estai ir kt.), iš Vokietijos žemių 30 naujai įstojusių Ordino brolių būrys, Revelio (Talino) danų kariuo- menė, vadovaujama švedų kunigaikščio Karolio, turėjusio dar savo būrį. Į šią kry- žiaus karo akciją buvo įtraukti ir prieš tuo metu Rytų Europą užplūdusius totorius gausiai suverbuoti kryžininkai.
t-009vidutinis

Pamedėnai, pagudėnai, varmiai, notangai ir bartai sugrįžo į tikėjimą, davė broliams įkaitų ir iš naujo pasidavė.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 102

Apie šią skaudžią nelaimę, dievo lemtą broliams bei jų žmonėms, išgirdo Vokietijos\nkunigaikščiai, kurie pajuto jiems begalinį palankumą. Įvyko šitaip todėl, kad pats Kristus,\nkuris ir plaka, ir gydo, savo dvasios malonėmis sujaudino kai kuriems kunigaikščiams\nširdis, tad į Prūsijos žemę įsiveržė Brandenburgo markgrafas 1251 viešpaties metais\nir Merzeburgo vyskupas310 bei grafas Henrikas iš Svarcburgo kitais metais su daugybe\nkarių, o šių paskiri būriai niokodami žygiavo per minėtųjų atsimetėlių žemes, degindami ir\ngrobstydami, žudydami ir imdami į nelaisvę, kol šie taip buvo nukamuoti, kad nebegalėjo\nnė atsikvėpti. Nuo tol pamedėnai, pagudėnai, varmiai, notangai ir bartai311, šitaip viską\npatvarkius viešpačiui Jėzui Kristui, kurio rankose aukščiausia visų karalysčių valdžia ir\nteisė, sugrįžo į tikėjimą ir, davę broliams įkaitų, iš naujo pasidavė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 102

Įvyko šitaip todėl, kad pats Kristus, kuris ir plaka, ir gydo, savo dvasios malonėmis sujaudino kai kuriems kunigaikščiams širdis, tad į Prūsijos žemę įsiveržė Brandenburgo markgrafas 1251 viešpaties metais ir Merzeburgo vyskupas310 bei grafas Henrikas iš Svarcburgo kitais metais su daugybe karių, o šių paskiri būriai niokodami žygiavo per minėtųjų atsimetėlių žemes, degindami ir grobstydami, žudydami ir imdami į nelaisvę, kol šie taip buvo nukamuoti, kad nebegalėjo nė atsikvėpti. Nuo tol pamedėnai, pagudėnai, varmiai, notangai ir bartai311, šitaip viską patvarkius viešpačiui Jėzui Kristui, kurio rankose aukščiausia visų karalysčių valdžia ir teisė, sugrįžo į tikėjimą ir, davę broliams įkaitų, iš naujo pasidavė. Tuo pat metu ir dėl tos pačios priežasties ir Sventopelkas, Pomeranijos kunigaikštis, pavargęs nuo pastangų 307 Henrikas Botelis Prūsijoje (Elbinge) žinomas nuo 1246 m., žuvo 1260 m.
t-010vidutinis

Narbutas rašo, kad pamedėnai turėjo prisiekti nepriimti krikščionių tikėjimo ir ginti savo senąjį tikėjimą.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 179

Tad vėl atsiduota tų dievų valios aiškintojų valdžiai. Šie užkei­\nkė aitvarus, kad išnyktų, o pamedėnai turėjo iškilmingiausiai\nprisiekti, kad nuo šiol nepriims krikščionių tikėjimo, niekada\nnelaikys savo tarpe jokio krikščionio ir geriau leisis iškapoja-\nmi, bet gins savo senąjį tikėjimą. Štai kaip dailiai žmonių gud­\nrybė moka daryti stebuklus lengvatikių akyse.
c-75704Citatos

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 139

Kai broliai, padėję daug darbo ir pasidarę daug išlaidų, atstatė Marienverderio\nmiestą, vieną kartą prūsai, su didžiausia kariuomene nusiaubę Kulmo žemę, patraukė\nprie Belichovo pilies427, pastatytos Osos pakrantėje ir priklausiusios vienam kilmingam\npamedėnui, vardu Jonas, Sarginio sūnui. Iš šios pilies išėjo brolis Konradas Švabas iš\nElbingo su daugybe ginklanešių428 ir susirėmė su priešais ietimis; šiose kautynėse abi\nšalys patyrė didelių nuostolių sužeistaisiais. Po to priešai priartėjo prie Marienverderio\nmiesto ir po ilgų bei sunkių grumtynių vėl jį iš pagrindų sugriovė; vieni miestiečiai išvengė\nžūties, pabėgdami į pilį, kiti — gindamiesi viename miesto kuore, tuo tarpu likusieji\nbuvo arba paimti į nelaisvę, arba užmušti.
c-004Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie šią skaudžią nelaimę, dievo lemtą broliams bei jų žmonėms, išgirdo Vokietijos kunigaikščiai, kurie pajuto jiems begalinį palankumą. Įvyko šitaip todėl, kad pats Kristus, kuris ir plaka, ir gydo, savo dvasios malonėmis sujaudino kai kuriems kunigaikščiams širdis, tad į Prūsijos žemę įsiveržė Brandenburgo markgrafas 1251 viešpaties metais ir Merzeburgo vyskupas310 bei grafas Henrikas iš Svarcburgo kitais metais su daugybe karių, o šių paskiri būriai niokodami žygiavo per minėtųjų atsimetėlių žemes, degindami ir grobstydami, žudydami ir imdami į nelaisvę, kol šie taip buvo nukamuoti, kad nebegalėjo nė atsikvėpti. Nuo tol pamedėnai, pagudėnai, varmiai, notangai ir bartai311, šitaip viską patvarkius viešpačiui Jėzui Kristui, kurio rankose aukščiausia visų karalysčių valdžia ir teisė, sugrįžo į tikėjimą ir, davę broliams įkaitų, iš naujo pasidavė.
c-006Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kai broliai, padėję daug darbo ir pasidarę daug išlaidų, atstatė Marienverderio miestą, vieną kartą prūsai, su didžiausia kariuomene nusiaubę Kulmo žemę, patraukė prie Belichovo pilies427, pastatytos Osos pakrantėje ir priklausiusios vienam kilmingam pamedėnui, vardu Jonas, Sarginio sūnui. Iš šios pilies išėjo brolis Konradas Švabas iš Elbingo su daugybe ginklanešių428 ir susirėmė su priešais ietimis; šiose kautynėse abi šalys patyrė didelių nuostolių sužeistaisiais. Po to priešai priartėjo prie Marienverderio miesto ir po ilgų bei sunkių grumtynių vėl jį iš pagrindų sugriovė; vieni miestiečiai išvengė žūties, pabėgdami į pilį, kiti — gindamiesi viename miesto kuore, tuo tarpu likusieji buvo arba paimti į nelaisvę, arba užmušti.
c-011Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

142 (137). Apie vienos pilaitės užkariavimą Susibūrę pagudėnai vėl įsigeidė pradėti karą; patraukę prie Kristburgo, jie smarkiai užpuolė vieną pilaitę, esančią netoliese, kurioje gyveno tikintieji pamedėnai, galop į ją įsibrovė ir, pagavę bei išžudę visus žmones, išskyrus tuos, kurie suskubo pasprukti į Kristburgo pilį, iš pagrindų sugriovė šią pilaitę417.