Narbutas, remdamasis Glumerio pastabomis, rašo, kad 1243 m. Livonijos riteriai puolė lietuvius šaukdami tikrojo Dievo vardą. Narbutas pasakoja, kad Livonijos riteriai Dangerutį sugavo klasta arba pasaloje ir laikė surakintą Vendeno pilyje. Narbutas Gediminą vaizduoja kaip Ariogaloje iškilusį kovotoją su kryžiuočiais ir Livonijos riteriais.
Henriko Latvio kronikos prierašuose, arba pastabose, kurias XVII amžiuje parašė kažkoks kunigas Glumeris ir kurias turiu rankoje, tarp nedaugelio Lietuvos istoriją liečiančių dalykų yra parašyta, kad, kai 1243 metais Livonijos riteriai, šaukdami tikrojo Dievo vardą, užpuolė lietuvius, šie savo ruožtu rėkė: JogKauou, jogKauaile! („Jok Kove, jok Kovaiti!“). Anot autoriaus, tai buvęs šios tautos karo šūkis, arba kreipinys į jų karo dievą.
Lietuvos ponai 1316 metų sausio mėnesį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu paskelbė Gediminą, kuris prieš tai gyveno Ariogaloje ir valdė kunigaikščio žemes ir kaimenes Žemaitijoje. Ten pagarsėjo nuolatinėmis kovomis su kryžiuočiais ir Livonijos riteriais, buvo jų triuškintojas didelei krašto naudai. Gediminas taip pat turėjo tris žmonas: Vidą, Olgą ir Jaunę, o su jomis - septynis sūnus3.
Užvaldę Livoniją, Livonijos riteriai kovojo su ezeliečiais, estais, rusinais, žemgaliais ir kuršiais, todėl tolesniems užkariavimams nebeliko laiko.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
Livonijos riteriai, užvaldę Livoniją, turėjo pakankamai vargo su artimiausiais kaimynais ezeliečiais, estais, rusinais, žemgaliais ir kuršiais, tad apie tolesnius užkariavimus nebuvo kada nė galvoti.
Lietuvos ponai 1316 metų sausio mėnesį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu paskelbė Gediminą, kuris prieš tai gyveno Ariogaloje ir valdė kunigaikščio žemes ir kaimenes Žemaitijoje. Ten pagarsėjo nuolatinėmis kovomis su kryžiuočiais ir Livonijos riteriais, buvo jų triuškintojas didelei krašto naudai. Gediminas taip pat turėjo tris žmonas: Vidą, Olgą ir Jaunę, o su jomis - septynis sūnus3.