Livonijos ordinas

A. Kučinskas, A. Šapoka, M. Krasauskaitė, P. Šležas, S. Sužiedėlis, V. Dėdinas, Zenonas Ivinskis, Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.).

Bet ir pastarasis, bauginamas Vytau­\nto laimėjimų rytuose, verčiamas buvo ieškotis taikos Lietuvoj.\nKryžiuočiai gerai suprato, kad Vytauto galybės išaugimas ne\ntik jam padės atsiskaityti su Lenkija, bet ir jų pačių norams —\nužkariauti Žemaitiją, kaip tiesioginį sausažemiu susisiekimą su\nLivonijos Ordinu ir įsigalėti rytuose — padarys galą.

PDF 180

Pirmuoju tokiu draugu vi­ suomet būdavo Ordinas. Bet ir pastarasis, bauginamas Vytau­ to laimėjimų rytuose, verčiamas buvo ieškotis taikos Lietuvoj. Kryžiuočiai gerai suprato, kad Vytauto galybės išaugimas ne tik jam padės atsiskaityti su Lenkija, bet ir jų pačių norams — užkariauti Žemaitiją, kaip tiesioginį sausažemiu susisiekimą su Livonijos Ordinu ir įsigalėti rytuose — padarys galą. Todėl jie ir juto reikalą kaip nors susiartinti su Lietuva, kad nors tuo tarpu iš jos ką nors laimėtų.

PDF 166

Pranešimas apie jos mirtį yra 74 Livonijos ordino magistro laiške Degu i gne sHistoiredes Huns. T. IU, Prūsijos magistrui, rašytame iš Ry- 374. Długosz, Hist. Polon. Il, 1418- gos 1418 metų rugpjūčio 11 dieną; 1419 m. ir Naruszewicz Taurykū, iš pastarojo aišku, kad kunigaikštie- p. 78.

PDF 166

Pranešimas apie jos mirtį yra 74 Livonijos ordino magistro laiške Degu i gne sHistoiredes Huns. T. IU, Prūsijos magistrui, rašytame iš Ry- 374. Długosz, Hist. Polon. Il, 1418- gos 1418 metų rugpjūčio 11 dieną; 1419 m. ir Naruszewicz Taurykū, iš pastarojo aišku, kad kunigaikštie- p. 78.

PDF 50

29 D o g i e 1 Codex Diplomat. T. V, p. 80. Induciae inter Magistrum Livoniae et Magnum Regem Lettoviae Jagellonem, cum exclusione Regis Keystuten et ter­ rae Samogitiae. Datum in castro nost­ ro. RigaeA. D. 1380.feria proxima qua cantatur „ oculi post dominicam" [Pa­ liaubos tarp Livonijos magistro ir di­ džiojo Lietuvos kunigaikščio Jogai­ los, nušalinus kunigaikštį Kęstutį ir Žemaitijos žemę. Duota Viešpaties metais 1380 artimiausią šiokiadienį, kurį giedama „oculi post domini­ cam"], tai yra kovo 26-ą.

PDF 50

29 D o g i e 1 Codex Diplomat. T. V, p. 80. Induciae inter Magistrum Livoniae et Magnum Regem Lettoviae Jagellonem, cum exclusione Regis Keystuten et ter­ rae Samogitiae. Datum in castro nost­ ro. RigaeA. D. 1380.feria proxima qua cantatur „ oculi post dominicam" [Pa­ liaubos tarp Livonijos magistro ir di­ džiojo Lietuvos kunigaikščio Jogai­ los, nušalinus kunigaikštį Kęstutį ir Žemaitijos žemę. Duota Viešpaties metais 1380 artimiausią šiokiadienį, kurį giedama „oculi post domini­ cam"], tai yra kovo 26-ą.

PDF 341

Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame vi­ siems, kam dera žinoti, kad Maskvos ginklų įveiktas ir su­ triuškintas garbusis ir kilnusis ponas Go tardas Ketleris, Te­ utonų ordino Livonijoje magistras, vildamasis mūsų ištikimybės ir pritarimo, patikėjo mums save, ordiną bei val­ das ir, jei juos imtumėmės ginti, pažadėjo mums perduoti kai kurias pilis ir apskritis, tačiau su konkrečiomis abiejų pusių sąlygomis, raštu ir priesaika iškilmingai patvirtinto­ mis. Tarp jų buvo išsakyta ir tokia, kad tiems žmonėms, ku­ rie mums su pačiomis apskritimis atitektų, šventomis apei­ gomis, taip pat su papročiais ir ypač religija, išpažįstančia Augustino tikėjimą, leistume laisvai naudotis.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

IV KNYGA\nŽygimantas Augustas, Dievo malone Lenkijos karalius, \ndidysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos ir \n1.1, kunigaikštis. Ponas ir tėvonis. Šiuo raštu skelbiame vi­\nsiems, kam dera žinoti, kad Maskvos ginklų įveiktas ir su­\ntriuškintas garbusis ir kilnusis ponas Go tardas Ketleris, Te­\nutonų ordino Livonijoje magistras, vildamasis mūsų \ništikimybės ir pritarimo, patikėjo mums save, ordiną bei val­\ndas ir, jei juos imtumėmės ginti, pažadėjo mums perduoti \nkai kurias pilis ir apskritis, tačiau su konkrečiomis abiejų \npusių sąlygomis, raštu ir priesaika iškilmingai patvirtinto­\nmis.

PDF 31

Vadinasi, Mindaugui reikėjo kovoti dėl pagoniškos Žemaitijos su \nkrikščioniškąja Livonija, o kartu Vakarų jėgų ir popiežiaus akyse išlaikyti \nkrikščionio valdovo statusą. \nPo Mindaugo nužudymo būta didžiulės sumaišties: per kelerius metus \nLietuvoje nužudyti dar trys dėl valdžios kovoję kunigaikščiai, vienas išvytas.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Kartais teigia-\nma, kad Mindaugas atsimetė ir nuo krikščionybės. Tačiau praėjus keletui \nmetų po Mindaugo mirties, 1268-aisiais, popiežius Klemensas IV bulėje \nMindaugą vadina „šviesaus atminimo valdovu“. Mindaugo krikštas nepa-\nšalino ordinų pavojaus, be to, buvo prarasta etninės Lietuvos dalis – Že-\nmaitija.

PDF 178

Be metų (turbūt, 1396).\n(Iš originalo Karaliaučiaus Slaptajame Archyve) \nAdresas toks: „Dėmė Erwerdighen Meister to Lyfflande \nmit Werdicheit kome desse Breef dorch dach und nacht sun­\nder alle sümen B.\" (Didžiai gerbiamam Livonijos magistrui \nšis laiškas turi būti tikrai ir nedelsiant atiduotas).

PDF 140-141

Užtat Vytautui vėliau pasisekė padaryti paliaubų sutartį su\nlivoniške ordino šaka, ir ji nedalyvavo netrukus įvykusiame di-\ndžiame Tanenbergo mūšyje.\n**Tanenbergo mūšis 1410 m.

PDF 178-179

Mūsų nuomonę apie šio laiško senumą patvirtina ne tik\njo pobūdis, bet ir ta užuomina apie Švitrigailos paėmimą\n162\n\n## Puslapis 179\n\nIl KNYGA\nneleidžia manyti buvus kitus metus, juk kaip tik tuo laiku\nVytautas su Smolensko pulkais Švitrigailos ir Livonijos už­\nimtą Vitebską po keturių savaičių apgulties atgavo ir patį\nŠvitrigailą paėmė į nelaisvę. Kaip buvo išvaduotas Švitrigai­\nla ir kitos žinios iš šio laiško iki šiol istorijoje nebuvo mini­\nmos.

PDF 178-179

Mūsų nuomonę apie šio laiško senumą patvirtina ne tik\njo pobūdis, bet ir ta užuomina apie Švitrigailos paėmimą\n162\n\n## Puslapis 179\n\nIl KNYGA\nneleidžia manyti buvus kitus metus, juk kaip tik tuo laiku\nVytautas su Smolensko pulkais Švitrigailos ir Livonijos už­\nimtą Vitebską po keturių savaičių apgulties atgavo ir patį\nŠvitrigailą paėmė į nelaisvę. Kaip buvo išvaduotas Švitrigai­\nla ir kitos žinios iš šio laiško iki šiol istorijoje nebuvo mini­\nmos.

PDF 294

Apsirūpinus ar­ tilerija ir svarbiausia amunicija Vilniuje, likusieji ginklai bu­ vo siuntinėjami po įvairias Lietuvos, Rusios, Voluinės, Podolės ir Ukrainos pilis38. Karaliui, turinčiam tokias dide­ les karinės amunicijos atsargas, nesunku buvo apginkluoti gausią kariuomenę, 1557 metais sutelktą Vilniuje, iš kur žy­ giavo į Livoniją prieš didįjį kalavijuočių riterių ordino ma­ gistrą Firstembergą, nuo seno engusį karaliaus giminaitį Ry­ gos arkivyskupą. Bet šis žygis greitai baigėsi dėl didžiojo magistro visiško nuolankumo Žygimantui Augustui ir pri­ pažinimo jam valdžios Livonijoje.

PDF 294

Apsirūpinus ar­ tilerija ir svarbiausia amunicija Vilniuje, likusieji ginklai bu­ vo siuntinėjami po įvairias Lietuvos, Rusios, Voluinės, Podolės ir Ukrainos pilis38. Karaliui, turinčiam tokias dide­ les karinės amunicijos atsargas, nesunku buvo apginkluoti gausią kariuomenę, 1557 metais sutelktą Vilniuje, iš kur žy­ giavo į Livoniją prieš didįjį kalavijuočių riterių ordino ma­ gistrą Firstembergą, nuo seno engusį karaliaus giminaitį Ry­ gos arkivyskupą. Bet šis žygis greitai baigėsi dėl didžiojo magistro visiško nuolankumo Žygimantui Augustui ir pri­ pažinimo jam valdžios Livonijoje.

PDF 79

Iškilmingas tos sutarties ratifikavimas (patvir­\ntinimas) įvyko tų pačių metų spalių 12 d. Salyno saloj (Ne­\nmune). Dalyvavo Prūsų ir Livonijos Ordinų magistrai, Var­\nmijos ir Sambijos vyskupai ir daug komtūrų.

PDF 14

Gedimino vyriausybės pastangų dėka 1323 m. spalio 2 d. Lietuva sudarė Vilniuje taikos\nsutartį su Livonijos vyskupais, Revelio žemės danų vietininku, Livonijos ordinu ir Ryga52.

PDF 14

Gedimino vyriausybės pastangų dėka 1323 m. spalio 2 d. Lietuva sudarė Vilniuje taikos\nsutartį su Livonijos vyskupais, Revelio žemės danų vietininku, Livonijos ordinu ir Ryga52.

PDF 136

Livonijos\nOrdinas įtikinėjo Naugardą ir Maskvą, kad Vytauto planai\njiems yra pražūtingi, kadangi jis siekiąs užvaldyti visas rusų\nžemes.\nTokiose sąlygose, aišku, nebebuvo galima mąstyti apie Va­\n\nkarų ir Rytų Bažnyčių suvienijimą Lietuvos žemėse.

A. Kučinskas, A. Šapoka, M. Krasauskaitė, P. Šležas, S. Sužiedėlis, V. Dėdinas, Zenonas Ivinskis, Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.).

Livonijos\nOrdinas įtikinėjo Naugardą ir Maskvą, kad Vytauto planai\njiems yra pražūtingi, kadangi jis siekiąs užvaldyti visas rusų\nžemes.\nTokiose sąlygose, aišku, nebebuvo galima mąstyti apie Va­

PDF 136

Bet daugiausia Vytautas širdo ant Livonijos Ordino, kuris\ntuo pat laiku, kai Konstancijon buvo siunčiamas Cemblakas, pa­\ndarė su Pskovu 10 metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą. Vy­\ntautas išmetinėjo Ordinui, kad negarbinga susidėti su nekatali­\nkais prieš jį kataliką, ir grasino pasiųsti skundą Konstancijos\nsusirinkimui; bet ir tas nieko nepadėjo, nes po kelių metų Ordi­\nnas padarė amžiną taiką ir su Naugardu D. (1421).

PDF 136

Bet daugiausia Vytautas širdo ant Livonijos Ordino, kuris\ntuo pat laiku, kai Konstancijon buvo siunčiamas Cemblakas, pa­\ndarė su Pskovu 10 metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą. Vy­\ntautas išmetinėjo Ordinui, kad negarbinga susidėti su nekatali­\nkais prieš jį kataliką, ir grasino pasiųsti skundą Konstancijos\nsusirinkimui; bet ir tas nieko nepadėjo, nes po kelių metų Ordi­\nnas padarė amžiną taiką ir su Naugardu D. (1421).

PDF 28

Ordino pajėgos\n1260 m. Klaipėdoje prieš Lietuvą buvo\nsutelktos Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių\nordinų pajėgos, broliai riteriai ir\ni 4 jiems pavaldžių užgrobtų žemių\n“prievarta buriami kariai (prūsai -\npamedėnai, notangai, varmiai, sem-\nbai, o taip pat kuršiai, estai ir kt.), iš\nVokietijos žemių 30 naujai įstojusių Ordino\nbrolių būrys, Revelio (Talino) danų kariuo-\nmenė, vadovaujama švedų kunigaikščio\nKarolio, turėjusio dar savo būrį.

PDF 28

Ordino pajėgos\n1260 m. Klaipėdoje prieš Lietuvą buvo\nsutelktos Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių\nordinų pajėgos, broliai riteriai ir\ni 4 jiems pavaldžių užgrobtų žemių\n“prievarta buriami kariai (prūsai -\npamedėnai, notangai, varmiai, sem-\nbai, o taip pat kuršiai, estai ir kt.), iš\nVokietijos žemių 30 naujai įstojusių Ordino\nbrolių būrys, Revelio (Talino) danų kariuo-\nmenė, vadovaujama švedų kunigaikščio\nKarolio, turėjusio dar savo būrį.

PDF 178

Be metų (turbūt, 1396).\n(Iš originalo Karaliaučiaus Slaptajame Archyve) \nAdresas toks: „Dėmė Erwerdighen Meister to Lyfflande \nmit Werdicheit kome desse Breef dorch dach und nacht sun­\nder alle sümen B.\" (Didžiai gerbiamam Livonijos magistrui \nšis laiškas turi būti tikrai ir nedelsiant atiduotas).

PDF 178

Be metų (turbūt, 1396).\n(Iš originalo Karaliaučiaus Slaptajame Archyve) \nAdresas toks: „Dėmė Erwerdighen Meister to Lyfflande \nmit Werdicheit kome desse Breef dorch dach und nacht sun­\nder alle sümen B.\" (Didžiai gerbiamam Livonijos magistrui \nšis laiškas turi būti tikrai ir nedelsiant atiduotas).

PDF 31

Vadinasi, Mindaugui reikėjo kovoti dėl pagoniškos Žemaitijos su \nkrikščioniškąja Livonija, o kartu Vakarų jėgų ir popiežiaus akyse išlaikyti \nkrikščionio valdovo statusą.

PDF 29

1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaiti- jos Livonijos ordinui. Svarbiausias tikslas, kurio siekta krikštijantis, – ka- rūna.

PDF 50

Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vai­ dila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą san­ dėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kry­ žiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28. Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygo­ je, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An­ driaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.

PDF 50

29 D o g i e 1 Codex Diplomat. T. V, p. 80. Induciae inter Magistrum Livoniae et Magnum Regem Lettoviae Jagellonem, cum exclusione Regis Keystuten et ter­ rae Samogitiae. Datum in castro nost­ ro. RigaeA. D. 1380.feria proxima qua cantatur „ oculi post dominicam" [Pa­ liaubos tarp Livonijos magistro ir di­ džiojo Lietuvos kunigaikščio Jogai­ los, nušalinus kunigaikštį Kęstutį ir Žemaitijos žemę. Duota Viešpaties metais 1380 artimiausią šiokiadienį, kurį giedama „oculi post domini­ cam"], tai yra kovo 26-ą.

PDF 107

Vėliau viskas byloja, jog Gediminas per pasiun­ tinius nurodė, kaip sako Jerošinas, garantuoti, kad niekados jo valia tiesiogiai ar netiesiogiai nebuvo siuntinė­ jami jokie laiškai kokiems nors miestams ar šalims, sykiu ir popiežiui, ir kad, tikėdamas savo dievais, net mintyse nie­ kada nebuvo dėl jų suabejojęs. Jeigu su atida peržvelgsime laiškus, Gedimino vardu rašytus dominikonų ordinui, minoritams ir Vokietijos mies­ tams, pastebėsime daugybę vidinių ir išorinių įrodymų, liu­ dijančių juos Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote esant. Išorinį įrodymą randame pasakytą pirmiausia J e r o - š i n o, p. 349: „Tuo metu Rygos gyventojai ir jų arkivysku­ pas, popiežiaus rūmų valia jiems atsiųstas, vis dar vaidijosi su Livonijos ordino broliais ir per pasiuntinius plačiai pa­ skelbė kai kuriuose pajūrio miestuose ir laiškus, be to, dargi įsakė pamokslininkams per pamaldas juos viešai skelbti/tuo broliams kryžiuočiams skriaudą darydami, skleidė melą, esą rusinai ir lietuviai gera valia pareiškę norą krikščionių pa­ pročiu krikštytis, bet jiems to daryti neleidžiama.

PDF 107

Vėliau viskas byloja, jog Gediminas per pasiun­ tinius nurodė, kaip sako Jerošinas, garantuoti, kad niekados jo valia tiesiogiai ar netiesiogiai nebuvo siuntinė­ jami jokie laiškai kokiems nors miestams ar šalims, sykiu ir popiežiui, ir kad, tikėdamas savo dievais, net mintyse nie­ kada nebuvo dėl jų suabejojęs. Jeigu su atida peržvelgsime laiškus, Gedimino vardu rašytus dominikonų ordinui, minoritams ir Vokietijos mies­ tams, pastebėsime daugybę vidinių ir išorinių įrodymų, liu­ dijančių juos Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote esant. Išorinį įrodymą randame pasakytą pirmiausia J e r o - š i n o, p. 349: „Tuo metu Rygos gyventojai ir jų arkivysku­ pas, popiežiaus rūmų valia jiems atsiųstas, vis dar vaidijosi su Livonijos ordino broliais ir per pasiuntinius plačiai pa­ skelbė kai kuriuose pajūrio miestuose ir laiškus, be to, dargi įsakė pamokslininkams per pamaldas juos viešai skelbti/tuo broliams kryžiuočiams skriaudą darydami, skleidė melą, esą rusinai ir lietuviai gera valia pareiškę norą krikščionių pa­ pročiu krikštytis, bet jiems to daryti neleidžiama.

PDF 148

Už­\nėmusi Ukmergę, po to Visevaldės45 pilį, kai prisiartino\nLivonijos magistro į pagalbą vedami pulkai, kurių Valen­\nrodas laukė, visa kariauna pasuko Vilniaus link, norėda­\nma Lietuvai ir lenkams suduoti galutinį smūgį. Tačiau at­\nėjus gandui apie tokį didelį žygį, Vilniuje lietuvių irgi buvo\nimtasi ypatingų priemonių šalies sostinei ginti.

PDF 228

Tačiau ordinas nesudarė savarankiškos valstybės: nuo 1237 m. jis buvo tų pačių kry- žiuočių ordino šaka (žiūr. 50—51 psl.), bet, turėdamas skirtingas sąlygas, jis iš tikrųjų gyveno atskirai ir varė savarankišką po- litiką. Todėl kryžiuočių ordino virtimas pasauline kunigaikš- tyste jokios reikšmės neturėjo livoniškei jo šakai. Visgi nuo to laiko ir čia pradėta galvoti apie ordino panaikinimą.

PDF 228

Tačiau ordinas nesudarė savarankiškos valstybės: nuo 1237 m. jis buvo tų pačių kry- žiuočių ordino šaka (žiūr. 50—51 psl.), bet, turėdamas skirtingas sąlygas, jis iš tikrųjų gyveno atskirai ir varė savarankišką po- litiką. Todėl kryžiuočių ordino virtimas pasauline kunigaikš- tyste jokios reikšmės neturėjo livoniškei jo šakai. Visgi nuo to laiko ir čia pradėta galvoti apie ordino panaikinimą.

PDF 140-141

Užtat Vytautui vėliau pasisekė padaryti paliaubų sutartį su\nlivoniške ordino šaka, ir ji nedalyvavo netrukus įvykusiame di-\ndžiame Tanenbergo mūšyje.\n**Tanenbergo mūšis 1410 m.

PDF 236

Kautynės prasidėjo prie mažo upelio, laukuose, netoli nuo dabartinės bažnyčios. Mūšis buvo įnirtingas ir žiaurus, kol pagaliau pralaužtos vokiečių ir rusų rikiuotės pradėjo bėgti iš mūšio lauko. Čia žuvo daugybė livoniečių, tarp jų - Frankas Kirskorffas, Ka­ lavijuočių riterių ordino magistras.

PDF 236

Kautynės prasidėjo prie mažo upelio, laukuose, netoli nuo dabartinės bažnyčios. Mūšis buvo įnirtingas ir žiaurus, kol pagaliau pralaužtos vokiečių ir rusų rikiuotės pradėjo bėgti iš mūšio lauko. Čia žuvo daugybė livoniečių, tarp jų - Frankas Kirskorffas, Ka­ lavijuočių riterių ordino magistras.

PDF 267

1424 metais buvo dar padaryta prekybos sutar­ tis Niešavo miestelyje. Čia aktu, pavadintu „über transitus“ (laisvas tranzitas), nustatyta, kad Lietuvos, Žemaičių, Lenkijos, Maskvos ir Rusijos pirkliai galės visai laisvai prekiauti Vokie­ čių ir Livonijos Ordinų žemėse, o šių pastarųjų pirkliai — aukš­ čiau išvardintuose kraštuose^4 ). Tuo būdu buvo užbaigti painūs ir daug lietuvių prekybą trukdę neramumai.

PDF 267

1424 metais buvo dar padaryta prekybos sutar­ tis Niešavo miestelyje. Čia aktu, pavadintu „über transitus“ (laisvas tranzitas), nustatyta, kad Lietuvos, Žemaičių, Lenkijos, Maskvos ir Rusijos pirkliai galės visai laisvai prekiauti Vokie­ čių ir Livonijos Ordinų žemėse, o šių pastarųjų pirkliai — aukš­ čiau išvardintuose kraštuose^4 ). Tuo būdu buvo užbaigti painūs ir daug lietuvių prekybą trukdę neramumai.

PDF 155-156

Paimtas su žmona ir vaikais, kuni­ gaikštis buvo uždarytas Vilniaus Aukštutinėje pilyje, kur gana ilgai buvo saugomas sargybos, kol, atkakliai prašant ir laiduojant Riazanės kunigaikščiui Olegui, jo uošviui, buvo 139 ## Puslapis 156 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS paleistas ir iš Seversko valstybės, jau prijungtos prie Lie­ tuvos, perkeltas į Volumes ir Podolės didžiules vaidas55. Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie­ ko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite­ rius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo­ lenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites užsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į nelaisvę.

PDF 156

Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie­\nko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite­\nrius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo­\nlenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites\nužsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į\nnelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan­\nkių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.

PDF 33

Jis tuojau nusprendė ne tik veikti, patikėdamas Vokiečių\nOrdino įspėjimui, bet jau ir anksčiau iš visos susidariusios si­\ntuacijos nujautė slaptus Jogailos susitarimus su kryžiuočiais.\nKai šie, pavyzdžiui, naikino Kęstučio žemes, tai Jogaila pagal­\nbos siuntimu visai nesirūpino, o kada tuo pačiu laiku Skirgaila\napsiautė Polocką, iš kurio jis buvo išvytas po Algirdo sūnaus\nAndriejaus Algirdaičio išėjimo, tai Jogailos kariuomenė kartu\nsu Livonijos magistru tuoj atsiuntė jam talkon savo būrius^1 ).

PDF 33

Jis tuojau nusprendė ne tik veikti, patikėdamas Vokiečių\nOrdino įspėjimui, bet jau ir anksčiau iš visos susidariusios si­\ntuacijos nujautė slaptus Jogailos susitarimus su kryžiuočiais.\nKai šie, pavyzdžiui, naikino Kęstučio žemes, tai Jogaila pagal­\nbos siuntimu visai nesirūpino, o kada tuo pačiu laiku Skirgaila\napsiautė Polocką, iš kurio jis buvo išvytas po Algirdo sūnaus\nAndriejaus Algirdaičio išėjimo, tai Jogailos kariuomenė kartu\nsu Livonijos magistru tuoj atsiuntė jam talkon savo būrius^1 ).

PDF 156

Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie­\nko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite­\nrius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo­\nlenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites\nužsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į\nnelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan­\nkių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.

PDF 156

Sėkmė lydėjo Vytautą ir susidūrus su Švitrigaila, kuris, nie­\nko nepešęs prie Vilniaus, prikalbino Livonijos ordino rite­\nrius drauge su juo pulti Vitebską. Vytautas, sutelkęs Smo­\nlenske pulkus, apsupo tą miestą ir po keturias savaites\nužsitęsusio puolimo užėmė Vitebską, o Švitrigailą paėmė į\nnelaisvę. Kitais metais jis buvo išvaduotas dviejų jam palan­\nkių kunigaikščių ir vėl patraukė į mūšio lauką56.

PDF 29

Tačiau Mindaugui dar reikėjo įtvirtinti valdžią. 1248 m. padėtis jam tapo labai grėsminga. Opoziciją pirmiausia sudarė artimiausi giminai- čiai – brolvaikiai, pagalbon pasitelkę ir svetimuosius – Livonijos ordiną ir Voluinę. Mindaugas įveikė šią kliūtį ne tik karo žygiais, bet ir diploma- tija – pasinaudojęs Livonijos vidaus prieštaravimais, patraukė į savo pusę Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandą.

PDF 29

Tačiau Mindaugui dar reikėjo įtvirtinti valdžią. 1248 m. padėtis jam tapo labai grėsminga. Opoziciją pirmiausia sudarė artimiausi giminai- čiai – brolvaikiai, pagalbon pasitelkę ir svetimuosius – Livonijos ordiną ir Voluinę. Mindaugas įveikė šią kliūtį ne tik karo žygiais, bet ir diploma- tija – pasinaudojęs Livonijos vidaus prieštaravimais, patraukė į savo pusę Livonijos ordino magistrą Andrių Štirlandą.

PDF 128

Europą, atitaisė klai­ dingą apie Lietuvą katalikiškų tautų nuomonę, bet dar buvo susirinkimo už atliktą katalikybės darbą pagirtas. Konstanci­ jos susirikimas Vytautą padarė Livonijos vyskupų globė­ ju, nes šias vyskupijas Livonijos Ordinas, savo nepasotinama po­ litika, dažnai nuskriausdavo. Popiežius Martynas V, Konstan­ cijos susirinkime išrinktas, Vytautą ir Jogailą paskyrė (1417.

PDF 148

Už­\nėmusi Ukmergę, po to Visevaldės45 pilį, kai prisiartino\nLivonijos magistro į pagalbą vedami pulkai, kurių Valen­\nrodas laukė, visa kariauna pasuko Vilniaus link, norėda­\nma Lietuvai ir lenkams suduoti galutinį smūgį. Tačiau at­\nėjus gandui apie tokį didelį žygį, Vilniuje lietuvių irgi buvo\nimtasi ypatingų priemonių šalies sostinei ginti.

PDF 209

(Livonijos ordino atstovai nebuvo įsileisti į\ntaikos derybas: Aleksandras turėjo mesti savo sąjungininką).\n\nBet ir padarius taiką, santykiai su Maskva nė kiek ne-\npagerėjo.

PDF 29

1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaiti- jos Livonijos ordinui. Svarbiausias tikslas, kurio siekta krikštijantis, – ka- rūna.

PDF 29

1251 m. Mindaugas krikštijosi, mainais perleidęs didelę dalį Žemaiti- jos Livonijos ordinui. Svarbiausias tikslas, kurio siekta krikštijantis, – ka- rūna.

PDF 235

Naudodamasis visuotine neapykanta, kurią per sa­\nvo žiaurumą Lietuvoje buvo užsitraukęs Žygimantas, mi­\nnėtas kunigaikštis tolydžio kėsinosi išplėšti iš jo valdžią ir į \nšį kraštą kreipė įvairias totorių ir rusų ordas, todėl per visą \nŽygimanto valdymo laiką Lietuva nepaliaujamai buvo nio­\nkojama ir saviškių, ir svetimšalių. Ilgai Švitrigaila drumstė \nšios nelaimingos žemės ramybę, kol pagaliau lemtinga Žy­\ngimanto sūnaus kunigaikščio Mykolo, vedusio lenkų ir lie­\ntuvių pulkus prieš Švitrigailą ir Livonijos magistrą, pergalė \nnetoli Ukmergės užbaigė šių dviejų, Lietuvai gal vienodai \npragaištingų konkurentų, varžybas. Tas įsimintinas mūšis\n20\nKotzebue Switrigail, p.

PDF 235

Naudodamasis visuotine neapykanta, kurią per sa­\nvo žiaurumą Lietuvoje buvo užsitraukęs Žygimantas, mi­\nnėtas kunigaikštis tolydžio kėsinosi išplėšti iš jo valdžią ir į \nšį kraštą kreipė įvairias totorių ir rusų ordas, todėl per visą \nŽygimanto valdymo laiką Lietuva nepaliaujamai buvo nio­\nkojama ir saviškių, ir svetimšalių. Ilgai Švitrigaila drumstė \nšios nelaimingos žemės ramybę, kol pagaliau lemtinga Žy­\ngimanto sūnaus kunigaikščio Mykolo, vedusio lenkų ir lie­\ntuvių pulkus prieš Švitrigailą ir Livonijos magistrą, pergalė \nnetoli Ukmergės užbaigė šių dviejų, Lietuvai gal vienodai \npragaištingų konkurentų, varžybas. Tas įsimintinas mūšis\n20\nKotzebue Switrigail, p.

PDF 136

Bet daugiausia Vytautas širdo ant Livonijos Ordino, kuris\ntuo pat laiku, kai Konstancijon buvo siunčiamas Cemblakas, pa­\ndarė su Pskovu 10 metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą. Vy­\ntautas išmetinėjo Ordinui, kad negarbinga susidėti su nekatali­\nkais prieš jį kataliką, ir grasino pasiųsti skundą Konstancijos\nsusirinkimui; bet ir tas nieko nepadėjo, nes po kelių metų Ordi­\nnas padarė amžiną taiką ir su Naugardu D. (1421).

PDF 136

Bet daugiausia Vytautas širdo ant Livonijos Ordino, kuris\ntuo pat laiku, kai Konstancijon buvo siunčiamas Cemblakas, pa­\ndarė su Pskovu 10 metų sutartį, nukreiptą prieš Vytautą. Vy­\ntautas išmetinėjo Ordinui, kad negarbinga susidėti su nekatali­\nkais prieš jį kataliką, ir grasino pasiųsti skundą Konstancijos\nsusirinkimui; bet ir tas nieko nepadėjo, nes po kelių metų Ordi­\nnas padarė amžiną taiką ir su Naugardu D. (1421).

PDF 132

Pasinaudodamas Žemaičių krikštu, Vytautas ata­ kavo Vokiečių ir Livonijos Ordinus Konstancijoje, kovojo dėl savo ir Lietuvos garbės Vak. Europoje, norėjo atpalaiduoti Lie­ tuvos bažnyčią iš lenkų įtakos, vedė platų susirašinėjimą su po­ piežiaus Kurija. Bet svarbiausia yra tai, kad Žemaičių krikš­ tas buvo sujungtas su jų galutiniu išvadavimu iš Vok.

A. Kučinskas, A. Šapoka, M. Krasauskaitė, P. Šležas, S. Sužiedėlis, V. Dėdinas, Zenonas Ivinskis, Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.).

Ji buvo artimai surišta su Vytau­\nto politika. Pasinaudodamas Žemaičių krikštu, Vytautas ata­\nkavo Vokiečių ir Livonijos Ordinus Konstancijoje, kovojo dėl\nsavo ir Lietuvos garbės Vak.

PDF 29

Mūšio padariniai\n1260 m. liepos 13 d. Durbės mūšis yra vie-\nnas pačių didžiausių Lietuvos kare prieš\nKryžiuočių ordino agresiją ir pats didžiau-\nsias xIII a. baltų kovose. Tai europinės\nreikšmės mūšis, kai vienu smūgiu buvo\nsutriuškintos abi Ordino šakos, teutonų\nLivonijos ir Prūsijos kryžiuočiai bei jų tal-\nkininkai - Vakarų riteriai, Romos kurijos\ntarptautiniu mastu sušaukti kovai prieš „to-\ntorius“, bet nukreipti savo ir Ordino tiks-\nlams prieš Lietuvą vykdyti.

PDF 29

Mūšio padariniai\n1260 m. liepos 13 d. Durbės mūšis yra vie-\nnas pačių didžiausių Lietuvos kare prieš\nKryžiuočių ordino agresiją ir pats didžiau-\nsias xIII a. baltų kovose. Tai europinės\nreikšmės mūšis, kai vienu smūgiu buvo\nsutriuškintos abi Ordino šakos, teutonų\nLivonijos ir Prūsijos kryžiuočiai bei jų tal-\nkininkai - Vakarų riteriai, Romos kurijos\ntarptautiniu mastu sušaukti kovai prieš „to-\ntorius“, bet nukreipti savo ir Ordino tiks-\nlams prieš Lietuvą vykdyti.

PDF 73

Bet tuo laiku prisi­ artino su didele kariuomene Vytautas ir staiga užpuolė priešus, atstatančius pilį. Tuo tarpu atsiskubino ir kryžiuočiams į pa­ galbą Livonijos Ordinas ir daugiau kariuomenės iš Prūsų. Vy­ tautas turėjo trauktis atgal Vilniaus link.

PDF 73

Bet tuo laiku prisi­ artino su didele kariuomene Vytautas ir staiga užpuolė priešus, atstatančius pilį. Tuo tarpu atsiskubino ir kryžiuočiams į pa­ galbą Livonijos Ordinas ir daugiau kariuomenės iš Prūsų. Vy­ tautas turėjo trauktis atgal Vilniaus link.

PDF 139

Netrukus sąjungininkai puolė miestą. Vytautas su žemai­ čiais, šalimais Derbio kunigaikštis ir anglų pėstininkai ko­ vėsi su Karigaila, o vokiečiai, pasiskirstę į dvi - Livonijos ir Prūsijos - stovyklas, priartėjo prie Aukštutinės pilies mūro sienų. Visos tuometinės artilerijos karo mašinos ir ugnias- vaidės bombardos ėmė be paliovos ir pašėlusiai šaudyti.

PDF 139

Netrukus sąjungininkai puolė miestą. Vytautas su žemai­ čiais, šalimais Derbio kunigaikštis ir anglų pėstininkai ko­ vėsi su Karigaila, o vokiečiai, pasiskirstę į dvi - Livonijos ir Prūsijos - stovyklas, priartėjo prie Aukštutinės pilies mūro sienų. Visos tuometinės artilerijos karo mašinos ir ugnias- vaidės bombardos ėmė be paliovos ir pašėlusiai šaudyti.

PDF 31

Vadinasi, Mindaugui reikėjo kovoti dėl pagoniškos Žemaitijos su \nkrikščioniškąja Livonija, o kartu Vakarų jėgų ir popiežiaus akyse išlaikyti \nkrikščionio valdovo statusą. \nPo Mindaugo nužudymo būta didžiulės sumaišties: per kelerius metus \nLietuvoje nužudyti dar trys dėl valdžios kovoję kunigaikščiai, vienas išvytas.

PDF 50

Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vai­ dila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą san­ dėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kry­ žiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28. Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygo­ je, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An­ driaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.

PDF 50

Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vai­ dila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą san­ dėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kry­ žiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28. Taip pat buvo sudarytos paliaubos su Livonijos magistru Rygo­ je, apeinant Kęstutį ir jo Žemaitijos kunigaikštystę29. Kitais metais, kai Jogaila savo įbrolio, bet Kęstučiui palankaus An­ driaus Algirdaičio vietoje į Polocko kunigaikštystę pasiuntė tikrą brolį Skirgailą, buvo prieita iki atviro susirėmimo30.

PDF 184

136, N533\nDinaburgo komtūro pranešimas Livonijos magistrui apie \nVilniaus miesto, tenykštės kapitulos ir pilies gaisrą, apie \nnuostolius, kokių per tai patyrė Vytautas. Rašyta: Liksnoje \npenktadienį prieš Šv. Gertrūdą (kovo 17-ą). Be metų (tik­\nriausiai 1399).

PDF 184

136, N533\nDinaburgo komtūro pranešimas Livonijos magistrui apie \nVilniaus miesto, tenykštės kapitulos ir pilies gaisrą, apie \nnuostolius, kokių per tai patyrė Vytautas. Rašyta: Liksnoje \npenktadienį prieš Šv. Gertrūdą (kovo 17-ą). Be metų (tik­\nriausiai 1399).

PDF 184

136, N533\nDinaburgo komtūro pranešimas Livonijos magistrui apie \nVilniaus miesto, tenykštės kapitulos ir pilies gaisrą, apie \nnuostolius, kokių per tai patyrė Vytautas. Rašyta: Liksnoje \npenktadienį prieš Šv. Gertrūdą (kovo 17-ą). Be metų (tik­\nriausiai 1399).

PDF 184

136, N533\nDinaburgo komtūro pranešimas Livonijos magistrui apie \nVilniaus miesto, tenykštės kapitulos ir pilies gaisrą, apie \nnuostolius, kokių per tai patyrė Vytautas. Rašyta: Liksnoje \npenktadienį prieš Šv. Gertrūdą (kovo 17-ą). Be metų (tik­\nriausiai 1399).

PDF 75

Po Durbės mūšio sukilusias kiltis ordinas jau buvo nugalėjęs. Traidenis net kelis kartus skaudžiai sumušė Livonijos ordino kariuomenę ir ne kartą su savo kariuomene skersai ir išilgai išvaikščiojo ordino žemes, tačiau nepajėgė sugriauti jo galingų pilių. Tuo būdu ordinas atsilaikė, kai kur net pasistū- mėjo į Lietuvos pusę.

PDF 75

Po Durbės mūšio sukilusias kiltis ordinas jau buvo nugalėjęs. Traidenis net kelis kartus skaudžiai sumušė Livonijos ordino kariuomenę ir ne kartą su savo kariuomene skersai ir išilgai išvaikščiojo ordino žemes, tačiau nepajėgė sugriauti jo galingų pilių. Tuo būdu ordinas atsilaikė, kai kur net pasistū- mėjo į Lietuvos pusę.

PDF 123

Tatai atliko jau Vytautas. Trečiasis koalicijos narys ir Andriaus suverenas, Livonijos ordinas, mažai tedalyvavo kare. Nusiaubęs kai kurias Lietuvos sritis, jis grįžo namo.

PDF 123

Tatai atliko jau Vytautas. Trečiasis koalicijos narys ir Andriaus suverenas, Livonijos ordinas, mažai tedalyvavo kare. Nusiaubęs kai kurias Lietuvos sritis, jis grįžo namo.

PDF 86

Šitokios mintys teikė nepatyrusiems žmogeliams tokio ryžto ir tokios drą­ sos, kad, greitosiomis sutelktai miniai užpuolus, pirma­ me susidūrime buvo sutriuškinti prityrę krikščionių kariai, o pats arkivyskupas žuvo. Mirus apie tuos mė­ tos kalvos prie Šventosios upės statulą, Šiuo metu ten giraitė, tebeturinti senąjį vardą: palaidoto kunigaikš- 1225 m eta i L iv o n ijo s v o k ie č ia i su m u ša m i že m a ičių ir lie tu v ių jos vokiečiai pirmą kartą pa­ tyrė stambų pralaimėjimą nuo lietuvių ir žemaičių. Pavergę Livoniją, jie užpuo­ lė kuršius, kurie anuo me­ tu priklausė Lietuvai; dang- U ten is — L ie tu vo s b e i Ž e m a itijo s k u n i­ g a ik štis tus Kukovaičiui, valdžią se­ nojoje Lietuvoje (Užneryje) ir Žemaitijoje perėmė jo sū­ nus Utenis.

PDF 514

Tuo tarpu karalius, numetęs nuo galvos šį rūpestį, iš paskutiniųjų ėmė rengtis naujam žygiui prieš kryžiuočius: sulaukęs lietuvių pagalbos, daliai ka- R en giasi ka ru i p rie š riuomenės įsakė saugoti Li- k ry ž iu o č iu s vonijos pasienį, kad pro ten kokie karių būriai negalėtų laisvai traukti į Prūsiją. Didesnę dalį nusiuntė į lenkų stovyklą. Ir vieni, ir kiti puikiai atliko pavestus užda­ vinius. Septyni šimtai Livonij rs raitelių, išsiųstų kariau­ ti Prūsijoje, susiruošė į žygį 1466 m e ta i žiemos pabaigoje, manydami, L iv o n ijo s raiteliai žū- jog tada bus lengviau išven- sta Ž e m a itijo je gti lietuvių saugų.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.).

Kai šitaip klostėsi reikalai\nPrūsijos pasienyje, Livonija, \nvildamasi pastovios taikos, il­\nsėjosi nuo karo. Fridrichas, \nRygos vyskupas, gal asme­\nniškai jausdamas Gediminui \ndėkingumą už ne vieną kar­\ntą suteiktą pagalbą, o gal \ngailėdamasis karų nukamuotos Livonijos, bandė am­\nžiams sutaikyti Livonijos ordiną ir Lietuvą. Tuo rei­\nkalu jis pasitelkė popiežiaus Jono XXII autoritetą, no­\nrėdamas Livonijos ordiną aukščiausios galios vardu \npriversti pagalvoti apie taiką, o lietuvius, garbingai \npasiuntinybei tarpininkaujant, paskatinti priimti krikš­\nčionybę.

PDF 514

Tuo tarpu karalius, numetęs nuo galvos šį rūpestį, iš paskutiniųjų ėmė rengtis naujam žygiui prieš kryžiuočius: sulaukęs lietuvių pagalbos, daliai ka- R en giasi ka ru i p rie š riuomenės įsakė saugoti Li- k ry ž iu o č iu s vonijos pasienį, kad pro ten kokie karių būriai negalėtų laisvai traukti į Prūsiją. Didesnę dalį nusiuntė į lenkų stovyklą. Ir vieni, ir kiti puikiai atliko pavestus užda­ vinius. Septyni šimtai Livonij rs raitelių, išsiųstų kariau­ ti Prūsijoje, susiruošė į žygį 1466 m e ta i žiemos pabaigoje, manydami, L iv o n ijo s raiteliai žū- jog tada bus lengviau išven- sta Ž e m a itijo je gti lietuvių saugų.

PDF 571-572

K aras su L ivo n ija\nKai Lietuvoje viešpatavo\nramybė, kaimyninėje Livo­\nnijoje siautėjo karas. Valteriui Pletenbergui, Livonijos\nmagistrui, iš tiesų labai sekėsi kariauti: keliose kauty­\nnėse sumušęs stiprias maskvėnų jėgas, jis įniko siaubti\nIvano valdas. Turėdamas apie keturis tūkstančius vy­\nrų, jis nusigavo netoli Pskovo, bet čia jį apsupo devy­\nniasdešimt tūkstančių priešo karių, rodėsi, jog nebeto­\nli ir paskutinioji.

PDF 108-109

Ir išvažinėjo savo keliais.\nSekančią vasarą žemaičiai išžudė Prūsijos vokiečių \nvietininkus, nebenorėdami daugiau būti vokiečių val­\ndžioje ,a. Prūsijos ir Livonijos vokiečiai ėmė telkti prieš \njuos kariuomenę Palangoje, norėdami vėl juos pavergti, \nbet susibūrę žemaičiai ten pat nuo kopų akmenimis iš­\nmušė tą vokiečių kariuomenę5 .

PDF 87

Tie patys ri­ teriai buvo pakviesti Konra­ do, Mazovijos kunigaikščio, bei Kristijono, Kulmo vys­ kupo, į Dobrynę, kad taip sėkmingai, kaip buvo paver­ gę latvius Livonijoje, dabar iš Dobrynės gintų nuo prū­ sų Mažo vi ją bei Lenkiją; ištisas dvi dienas atkak­ liai kovoję, jie buvo lietuvių ir prūsų išžudyti, ir tik penki beišnešė galvas iš tų skerdynių. Taip jie pra­ rado bet kokią viltį įsikurti Dobrynėje, šitai davė Kon­ radui dingstį kreiptis į kitus riterius, skirtingos nei Li­ vonijos regulos, ir šiuos kviesti iš Vokietijos; kaip ir visi, juos vėliau vadinsiu kryžiuočiais. Kitais metais Utenis perkėlė karą iš Kuršo į Livoniją; ligi tol pratę tik savo šalyje priešintis Li- L en kai k v ie č ia iš V o - vonijos riteriams, dabar lie- k ie tijo s į P rū siją k r y - tuviai buvo nusiųsti pulti žiu o č iu s priešų žemių.

PDF 87

Kitais metais Utenis perkėlė karą iš Kuršo į Livoniją; ligi tol pratę tik savo šalyje priešintis Li- L en kai k v ie č ia iš V o - vonijos riteriams, dabar lie- k ie tijo s į P rū siją k r y - tuviai buvo nusiųsti pulti žiu o č iu s priešų žemių. Sutelkus di­ džiulę kuršių ir žemaičių kariuomenę, buvo nusiaubti dideli Livonijos plotai. Ši­ taip Utenis privertė priešą liautis puldinėjus Žemaiti­ ją ir ginti savo kraštą.