Lietuvos disidentai, skirtingai nei katalikų opozicija, kėlė Lietuvos laisvės klausimus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 230
Skirtingai nei\nkatalikų opozicija, disidentai kėlė Lietuvos laisvės klausimus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 230
Skirtingai nei \nkatalikų opozicija, disidentai kėlė Lietuvos laisvės klausimus. \nSavo aktyvumu išsiskyrė 1978 m.
Lietuvos disidentai siekė išsaugoti tautos savastį, iš dalies neutralizuoti priešiškų jėgų veiklą ir ginti žmogaus teises.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 229
Lietuvos disidentų siekis buvo tautos savasties išsaugojimas,\npriešiškų jėgų veiklos dalinis neutralizavimas, žmogaus teisių gynimas.
Lietuvos disidentai siekė priversti okupacinę valdžią gerbti žmogaus teises ir 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 229
Disidentinis judėjimas sten-\ngėsi priversti okupacinę valdžią bent neignoruoti visuotinai pripažintų\nžmogaus teisių ir laisvių, laikytis JT Generalinės Asamblėjos 1948 m.\npatvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, nes SSRS faktiškai\njos nepaisė.
Lietuvos disidentinio judėjimo pradžia laikoma 1960 m., kai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova ir Pranas Morkus užmezgė ryšius su Maskvos disidentais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 229
Disidentinio judėjimo pradžia Lietuvoje laikomi 1960 m., kai pirmieji\nlietuviai disidentai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova, Pranas Morkus\nužmezgė santykius su Maskvos disidentais, pagelbėjo jiems Maskvoje leisti\nžurnalą „Sintaksis“, teikė informaciją iš Lietuvos.