Lietuvos disidentai

Santrauka

Disidentinis judėjimas stengėsi priversti okupacinę valdžią bent neignoruoti visuotinai pripažintų žmogaus teisių ir laisvių, laikytis JT Generalinės Asamblėjos 1948 m. patvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, nes SSRS faktiškai jos nepaisė. Lietuvos disidentų siekis buvo tautos savasties išsaugojimas, priešiškų jėgų veiklos dalinis neutralizavimas, žmogaus teisių gynimas. Disidentinio judėjimo pradžia Lietuvoje laikomi 1960 m., kai pirmieji lietuviai disidentai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova, Pranas Morkus užmezgė santykius su Maskvos disidentais, pagelbėjo jiems Maskvoje leisti žurnalą „Sintaksis“, teikė informaciją iš.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Lietuvos disidentai siekė priversti okupacinę valdžią gerbti žmogaus teises ir 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.		c-001
t-002 Lietuvos disidentai siekė išsaugoti tautos savastį, iš dalies neutralizuoti priešiškų jėgų veiklą ir ginti žmogaus teises.		c-002
t-003 Lietuvos disidentinio judėjimo pradžia laikomi 1960 m., kai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova ir Pranas Morkus užmezgė ryšius su Maskvos disidentais.		c-003
t-004 Lietuvos disidentai, skirtingai nei katalikų opozicija, kėlė Lietuvos laisvės klausimus.		c-004
t-005 Skirtingai nei katalikų opozicija, disidentai kėlė Lietuvos laisvės klausimus.		c-005

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Lietuvos disidentai siekė priversti okupacinę valdžią gerbti žmogaus teises ir 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Disidentinis judėjimas sten- gėsi priversti okupacinę valdžią bent neignoruoti visuotinai pripažintų žmogaus teisių ir laisvių, laikytis JT Generalinės Asamblėjos 1948 m. patvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, nes SSRS faktiškai jos nepaisė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Lietuvos disidentai siekė išsaugoti tautos savastį, iš dalies neutralizuoti priešiškų jėgų veiklą ir ginti žmogaus teises.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Lietuvos disidentų siekis buvo tautos savasties išsaugojimas, priešiškų jėgų veiklos dalinis neutralizavimas, žmogaus teisių gynimas.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Lietuvos disidentinio judėjimo pradžia laikomi 1960 m., kai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova ir Pranas Morkus užmezgė ryšius su Maskvos disidentais.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Disidentinio judėjimo pradžia Lietuvoje laikomi 1960 m., kai pirmieji lietuviai disidentai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova, Pranas Morkus užmezgė santykius su Maskvos disidentais, pagelbėjo jiems Maskvoje leisti žurnalą „Sintaksis“, teikė informaciją iš Lietuvos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Lietuvos disidentai, skirtingai nei katalikų opozicija, kėlė Lietuvos laisvės klausimus.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Skirtingai nei katalikų opozicija, disidentai kėlė Lietuvos laisvės klausimus.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Skirtingai nei katalikų opozicija, disidentai kėlė Lietuvos laisvės klausimus.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Skirtingai nei katalikų opozicija, disidentai kėlė Lietuvos laisvės klausimus. Savo aktyvumu išsiskyrė 1978 m.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai