Lietuvos istorijos žinių lobynas
Grupė
5 teiginiai5 įrašai0 ryšių
Lietuvos disidentai – tai pasipriešinimo veikėjų grupė, kėlusi Lietuvos laisvės klausimus ir gynusi žmogaus teises. Jų veiklos pradžia Lietuvoje laikomi 1960 metai, kai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova ir Pranas Morkus užmezgė ryšius su Maskvos disidentais. Šie pirmieji lietuviai disidentai padėjo Maskvoje leisti žurnalą „Sintaksis“ ir teikė informaciją iš Lietuvos, taip palaikydami ryšį tarp skirtingose vietose veikusių opozicijos dalyvių. Lietuvos disidentų siekis buvo išsaugoti tautos savastį, iš dalies neutralizuoti priešiškų jėgų veiklą ir ginti žmogaus teises, todėl jų veikla apėmė ne tik laisvės klausimus, bet ir platesnę visuomenės apsaugą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Žiūrėti galerijojeŠaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| TikslaiŠaltinių nesutarimas |
|
| |
| Sudėtis |
|
| |
| VeiklaŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Lietuvos disidentai, skirtingai nei katalikų opozicija, kėlė Lietuvos laisvės klausimus.
Skirtingai nei katalikų opozicija, disidentai kėlė Lietuvos laisvės klausimus.
Skirtingai nei katalikų opozicija, disidentai kėlė Lietuvos laisvės klausimus. Savo aktyvumu išsiskyrė 1978 m.
Sovietinė valdžia žinomus Lietuvos disidentus išsiųsdavo iš Sovietų Sąjungos, o kitus suimdavo ir nuteisdavo.
Disidentinio judėjimo pradžia Lietuvoje laikomi 1960 m., kai pirmieji lietuviai disidentai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova, Pranas Morkus užmezgė santykius su Maskvos disidentais, pagelbėjo jiems Maskvoje leisti žurnalą „Sintaksis“, teikė informaciją iš Lietuvos.
Skirtingai nei katalikų opozicija, disidentai kėlė Lietuvos laisvės klausimus. Savo aktyvumu išsiskyrė 1978 m.
Lietuvos disidentai siekė išsaugoti tautos savastį, iš dalies neutralizuoti priešiškų jėgų veiklą ir ginti žmogaus teises.
Lietuvos disidentų siekis buvo tautos savasties išsaugojimas, priešiškų jėgų veiklos dalinis neutralizavimas, žmogaus teisių gynimas.
Lietuvos disidentai siekė priversti okupacinę valdžią gerbti žmogaus teises ir 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją.
Disidentinis judėjimas stengėsi priversti okupacinę valdžią bent neignoruoti visuotinai pripažintų žmogaus teisių ir laisvių, laikytis JT Generalinės Asamblėjos 1948 m. patvirtintos Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, nes SSRS faktiškai jos nepaisė.
Lietuvos disidentinio judėjimo pradžia laikoma 1960 m., kai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova ir Pranas Morkus užmezgė ryšius su Maskvos disidentais.
Disidentinio judėjimo pradžia Lietuvoje laikomi 1960 m., kai pirmieji lietuviai disidentai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova, Pranas Morkus užmezgė santykius su Maskvos disidentais, pagelbėjo jiems Maskvoje leisti žurnalą „Sintaksis“, teikė informaciją iš Lietuvos.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 5 | 5 |
Galerija
Kunigo Alfonso Svarinsko batai, dėvėti politinio kalinimo metu Permės lageryje.Susijęs · Simbolis
Kunigo Alfonso Svarinsko lagaminas, su kuriuo jis grįžo iš Permės lagerio.Susijęs · Simbolis
Lietuvos laisvės lygos Tautinės tarybos antspaudas – antisovietinio disidentinio judėjimo simbolis.Susijęs · Simbolis