Tai epochos bruožas, o ne arogantiška Jogailos laikysena: juk galima teigti, kad sutartį sudarė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir egzistavo atsivėrusių naujos veiklos erdvių paritetas: Gediminaičiams buvo dalijamos kunigaikštijos Lenkijoje, o lenkų pareigūnai, gavę valdovo įgaliojimus, siunčiami Lietuvon, lietuvių kariuomenė talkino lenkams, o lenkų –. Kai 1815 m. Vienos kongreso nutarimu iš didesnės dalies Varšuvos kunigaikštystės žemių, įskaitant Lietuvos Užnemunę, buvo sudaryta Lenkijos karalystė, vadinamoji Kongresinė Lenkija, jos sostas paveldėjimo teise perduotas Rusijos valdančiajai dinastijai.
Sudarydamas Krėvos sutartį, Jogaila, kaip ankstyvasis monarchas, visą valstybę laikė savo nuosavybe ir manė galįs elgtis su Lietuva kaip patinka. Tai epochos bruožas, o ne arogantiška Jogailos laikysena: juk galima teig- ti, kad sutartį sudarė Lenkijos Karalystė ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Kitaip nei Lenkijoje (jos valstybingumą greta monarcho įkūnijo valstybės taryba ir jau buvo pradėjęs veikti bajorų seimas), Lietuvoje, be didžiojo kunigaikščio, kitos institucijos, kuri galėtų išreikšti Lietuvos valstybės va- lią, nebūta.
Iš pirmo žvilgsnio lyg ir egzistavo atsivėrusių naujos veiklos erdvių paritetas: Gediminaičiams buvo dalijamos kunigaikštijos Lenkijoje, o lenkų pareigūnai, gavę valdovo įgaliojimus, siunčiami Lietuvon, lietuvių kariuomenė talkino lenkams, o lenkų –.
Tačiau didžiausias Krėvos sutarties minusas, kad viską palikta lem- ti ne teisiniams, o realiems valstybių santykiams – čia Lietuvai ir glūdėjo didžiausias pavojus. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir egzistavo atsivėrusių naujos veiklos erdvių paritetas: Gediminaičiams buvo dalijamos kunigaikštijos Lenkijoje, o lenkų pareigūnai, gavę valdovo įgaliojimus, siunčiami Lietu- von, lietuvių kariuomenė talkino lenkams, o lenkų – lietuviams, bet pirmu atveju talkininkus kontroliavo Lenkijos valstybės institucijos, o antruoju – tai galėjo atlikti tik bendrasis valdovas, tačiau jis rezidavo Krokuvoje (kur, kitaip nei Vilniuje, buvo pripažintos Europos valstybės monarchas) ir jį supo Lenkijos valstybės taryba. Lietuvių pareigūnus įtraukus į Lenkijos valstybės institucijas, Lietuva darėsi provincija, personalinės unijos nu- lemta valstybių sąveika naikino Lietuvos valstybingumą.
Kai 1815 m. Vienos kongreso nutarimu iš didesnės dalies Varšuvos kunigaikštystės žemių, įskaitant Lietuvos Užnemunę, buvo sudaryta Lenkijos karalystė, vadinamoji Kongresinė Lenkija, jos sostas paveldėjimo teise perduotas Rusijos valdančiajai dinastijai.
Kai 1815 m. Vienos kongreso nu- tarimu iš didesnės dalies Varšuvos kunigaikštystės žemių, įskaitant Lietu- vos Užnemunę, buvo sudaryta Lenkijos karalystė, vadinamoji Kongresinė Lenkija, jos sostas paveldėjimo teise perduotas Rusijos valdančiajai di- nastijai. Lietuvos bajorija reiškė pageidavimus prisijungti prie šio darinio, tačiau Aleksandras I nesutiko.
Ir aš prieš savo norą, jų valią vyk\ndydamas, tariau: aš priėmiau rusų tikėjimą ir pareiš\nkiau tai viešai žmonėms, o sykiu slaptai laikiausi savo \ntikėjimo, kurj pirma buvau priėmęs, krikščionių tikė\njimo. Ir kai kunigaikštis Jogaila atsisėdo Krokuvoje ir \nKrokuvos karalystė 5 jį paėmė, tada aš vėl pareiškiau \nsavo tikėjimą. Ir taip aš ir šiandien laikausi krikščionių \ntikėjimo.
1 Lenkijos karalius Kazimieras Didysis mirė 1370.XI.5, nepali\nkęs vyriškos lyties įpėdinių. Jo vietą 1370—1382 m. užėmė Veng\nrijos karalius (1342—1382| Liudvikas Didysis iš Anžū (Anjou) di\nnastijos. Pats Liudvikas gyveno Vengrijoje, o Lenkiją valdė per \nsavo motiną Elžbietą ir Opolės kunigaikšti Vladislovą.
Svarbiausiais atvejais, kiek leido vieta, teksto paaiškinimuose nurodoma, kaip Bychovco kronikos žinios santykiauja su kitais Lietuvos metraščių sąvadais bei su J. Dlugošo ir M. Miechovitos Lenkijos istorijomis — yra iš jų nurašytos, perdirbtos ar origina lios. Plačiau paaiškinami taip pat tie istoriniai įvykiai, apie ku riuos Bychovco kronikoje pasakojama klaidingai arba iškreiptai. Kadangi paaiškinimuose, taupant vielą, ne visur nurodomi panaudoti šaltiniai, pabaigoje pridedamas atskiras literatūros są rašas.