Zenono Ivinskio vertinimu, krivičiai Dniepro ir Dauguvos aukštupiuose gyveno gana žemame kultūros laipsnyje.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 128
Artimiausieji rytų kaimynai dregovičiai (Beržūnės baseine) ir krivičiai (Dniepro ir Dauguvos aukštupiuose), nors Kijevo Rusia 988 m. priėmė Bizantijos krikštą, gyveno dar gana žemame kultūros laipsnyje. Tuo tarpu pagonys lietuviai, kaip patvirtina rašytieji šaltiniai (XIII-XIV amž.
Narbutas spėja, kad krivičių pavadinimas galėjo sietis su kriviais ir bendrais religiniais papročiais su lietuvių gentimis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 429
Dabar pateiksime šį lietuvių mitologijos gabalėlį. Nuo vienuoliktojo amžiaus pabaigos ėmė smukti autoritetas vyriausiojo žynio, Krivių Krivaičio, kurio valdžia anksčiau apėmė visas lietuvių tautos gyvenamas žemes, tai yra nuo Vyslos iki Dauguvos, nuo Baltijos jūros į Rusios gilumą, kur slavų krivičių tauta taip pat buvusi pavaldi vyriausiajam žyniui. Jeigu taip iš tikrųjų buvo, tai lengvai rasime tos tautos pavadinimo priežastį, kitaip sakant, kad ta tauta turėjo savo krivius, kaip ir lietuvių genties tautos, tai yra kad laikėsi religinių apeigų papročių, vienodų su jų lietuvių apeigomis.
Teodorui Narbutui krivičių pavadinimo kildinimas iš Krivio atrodė natūralus, nors jis nepripažino etimologinio kildinimo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 341
Etimologinio kildinimo nepripažįstu, tačiau krivičių pavadinimo kilimas iš Krivio, regis, atrodo visai natūralus. Taigi aiškinama be dirbtinumo, jog Olegas nugalėjo su krivičiais, o ne krivičių Smolenską, nes iš daugelio tos genties šakų lengvai galėjo atsirasti viena, kuri, kaip ir Polocko, galėjo būti palankesnė rusams ir prisidėti prie Olego. Be to, reikia pridurti nors ir nepilną, tačiau Nestoro išsaugotą jų gyvenimo paveikslą.
Teodoras Narbutas vaizdavo, kad Olegas, kviesdamas krivičius į žygį į pietus, turėjo gauti Krivio paskelbtą dievų leidimą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 342
Šios kartos galėjo atsiskirti Kriviui sutikus, o jis ir toliau liko jų dvasinis viršininkas ir gal net vylėsi per juos įsigyti visą naują valstybę. Norėdamas savo žygiui į Pietus pakviesti visus krivičius, Olegas pirmiausia turėjo kreiptis j patį Krivį; kol šis nuo savo medžio aukuro nepaskelbdavo dievų leidimo, tol gal nė vienas prūsas nepakeldavo savo vėzdo. Kai griaustinio atgarsiai išpranašaudavo sėkmę, tuo metu Olegas galėjo gauti pagalbą, kuri vargu ar buvo kitos tautos negu prūsų, nes tik jie iš vieno kaimo pasiųsdavo 500 ginkluotų karių arba vienoje savo provincijoje galėdavo surinkti 40 000 riterių. Tiesą sakant, numanau, kad šios išvados gali būti palaikytos perdėtomis, bet man atrodo, kad tai patvirtino kruvina vokiečių riterių patirtis; nes jei vien tik vėzdais ginkluota, dažnai nugalėdama liaudis sugebėjo 53 metus kariauti su gausiomis kryžiuočių kariuomenėmis, kurios iš visų pusių kasmet užplūsdavo Europą ir buvo geriau ginkluotos, su tikėjimu Dievą kovojo fanatiškai atkakliai, priešinosi hidrai, kurios nukirstos galvos vėl ataugdavo, nors užpulti negalėjo kitaip atlyginti savo praradimų, o tik pasiųsti savo' jaunimą.
Norėdamas savo žygiui į Pietus pa kviesti visus krivičius, Olegas pirmiausia turėjo kreiptis j patį Krivį; kol šis nuo savo medžio aukuro nepaskelb davo dievų leidimo, tol gal nė vienas prūsas nepakelda vo savo vėzdo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 342
Šios kartos galėjo atsiskirti Kriviui sutikus, o jis ir toliau liko jų dvasinis viršininkas ir gal net vylėsi per juos įsigyti visą naują valstybę. Norėdamas savo žygiui į Pietus pakviesti visus krivičius, Olegas pirmiausia turėjo kreiptis j patį Krivį; kol šis nuo savo medžio aukuro nepaskelbdavo dievų leidimo, tol gal nė vienas prūsas nepakeldavo savo vėzdo. Kai griaustinio atgarsiai išpranašaudavo sėkmę, tuo metu Olegas galėjo gauti pagalbą, kuri vargu ar buvo kitos tautos negu prūsų, nes tik jie iš vieno kaimo pasiųsdavo 500 ginkluotų karių arba vienoje savo provincijoje galėdavo surinkti 40 000 riterių. Tiesą sakant, numanau, kad šios išvados gali būti palaikytos perdėtomis, bet man atrodo, kad tai patvirtino kruvina vokiečių riterių patirtis; nes jei vien tik vėzdais ginkluota, dažnai nugalėdama liaudis sugebėjo 53 metus kariauti su gausiomis kryžiuočių kariuomenėmis, kurios iš visų pusių kasmet užplūsdavo Europą ir buvo geriau ginkluotos, su tikėjimu Dievą kovojo fanatiškai atkakliai, priešinosi hidrai, kurios nukirstos galvos vėl ataugdavo, nors užpulti negalėjo kitaip atlyginti savo praradimų, o tik pasiųsti savo' jaunimą.
Krivičiai, lietuviais sekdami, buvo labai atsidavę pagonybei, lai kėsi lokių pat kaip ir anie papročių ir, matyt, tarp rusinu juos iš laikė ilgiausiai.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 204
Krivičiai, lietuviais sekdami, buvo labai atsidavę pagonybei, laikėsi lokių pat kaip ir anie papročių ir, matyt, tarp rusinu juos išlaikė ilgiausiai.
Pasak Teodoro Narbuto, krivičiai buvo slavų kilmės gentis, priėmusi krivių religiją ir pripažinusi kriviais vadintų žynių bei teisėjų valdžią.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 179
Tenykščiai gyventojai krivičiai — slavų kilmės gentis, bet priėmusi krivių religiją, tai yra pripažinusi žynių ir teisėjų, vadintų kriviais, valdžią. Jau pats tikėjimas, artimas lietuvių, buvo parankus .siekiant palenkti žmones paklusti Lietuvos valdovui.
Viena jų dalis nuo Neries pasislinko į rytus ir susiliejo su slavų gentimis, galbūt net sudarydama krivičių gentį, tu rinčią labai daug panašumų į lietuvius, ypač panašią re ligiją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 252
Viena jų dalis nuo Neries pasislinko į rytus ir susiliejo su slavų gentimis, galbūt net sudarydama krivičių gentį, turinčią labai daug panašumų į lietuvius, ypač panašią religiją*.
Rusinus, kaimynus nuo Polocko, arba baltarusius latviai vadi no krieviais (Kreews), nes jie yra žinomų iš istorijos krivičių ainiai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 419
Rusinus, kaimynus nuo Polocko, arba baltarusius latviai vadino krieviais (Kreews), nes jie yra žinomų iš istorijos krivičių ainiai. Senosios Lietuvos pasienyje, už Ašmenos, yra Krėva (Krewo), kadaise pilis tų krivičių, kurie, vadinasi, ir lietuviams tuo pačiu vardu buvo žinomi. Latvijoje esama krievinių (Kreewini), tam tikros latvių krivičių tautelės, kuri gyvena Bauskės apylinkėse.
Narbutas teigia, kad slavų krivičių tauta buvo pavaldi vyriausiajam žyniui, kurio valdžia apėmė lietuvių gyvenamas žemes.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 429
Dabar pateiksime šį lietuvių mitologijos gabalėlį. Nuo vienuoliktojo amžiaus pabaigos ėmė smukti autoritetas vyriausiojo žynio, Krivių Krivaičio, kurio valdžia anksčiau apėmė visas lietuvių tautos gyvenamas žemes, tai yra nuo Vyslos iki Dauguvos, nuo Baltijos jūros į Rusios gilumą, kur slavų krivičių tauta taip pat buvusi pavaldi vyriausiajam žyniui. Jeigu taip iš tikrųjų buvo, tai lengvai rasime tos tautos pavadinimo priežastį, kitaip sakant, kad ta tauta turėjo savo krivius, kaip ir lietuvių genties tautos, tai yra kad laikėsi religinių apeigų papročių, vienodų su jų lietuvių apeigomis.