Narbutas Krivių Krivaičio valdžios ženklą aprašo kaip ilgoką ąžuolinę lazdą su trišake viršūne ir trimis kutais. Narbutas krivio valdžios ženklą Buthstus aprašo kaip ilgoką ąžuolinę lazdą su dvišake viršūne ir dviem kutais. Narbutas mano, kad paskutinis Krivių Krivaitis Gintautas buvo 74-asis vyriausiųjų žynių eilėje.
Nuo vienuoliktojo amžiaus pabaigos ėmė smukti autori tetas vyriausiojo žynio, Krivių Krivaičio, kurio valdžia anks čiau apėmė visas lietuvių tautos gyvenamas žemes, tai yra nuo Vyslos iki Dauguvos, nuo Baltijos jūros į Rusios gilumą, kur slavų krivičių tauta.
Dabar pateiksime šį lietuvių mitologijos gabalėlį. Nuo vienuoliktojo amžiaus pabaigos ėmė smukti autoritetas vyriausiojo žynio, Krivių Krivaičio, kurio valdžia anksčiau apėmė visas lietuvių tautos gyvenamas žemes, tai yra nuo Vyslos iki Dauguvos, nuo Baltijos jūros į Rusios gilumą, kur slavų krivičių tauta taip pat buvusi pavaldi vyriausiajam žyniui. Jeigu taip iš tikrųjų buvo, tai lengvai rasime tos tautos pavadinimo priežastį, kitaip sakant, kad ta tauta turėjo savo krivius, kaip ir lietuvių genties tautos, tai yra kad laikėsi religinių apeigų papročių, vienodų su jų lietuvių apeigomis.
Pretorijus, atpasakodamas šią Dusburgiečio kronikos vietą, kur kalbama apie žynio lazdą, vadina ją krivūle. Čia anksčiau nupieštą kreivą lazdą Prūsijos lietuviai šitaip tebevadina, taigi krivis turėjo panašią lazdą ir ji turėjo būti jo įsakomasis ženklas9 10. Iš tikrųjų čia anksčiau pateiktuose atvaizduose yra šio to panašaus, tik iš atvirkštinės pusės; matyt, lietuvių metraštininkai, iš kurių sėmėsi rankraštis, kaip rodo pastabos, turėjo geriau išmanyti apie tas lazdas ir žinojo, kaip jos atrodė antspauduose, išsaugotuose iš senų laikų, kai stabmeldystė dar buvo pačioje stipiybėje, nors nemini krivūlės (Krewula) pavadinimo, visiškai nelietuviško, nes paimto iš slavų kalbos: Krywoj, Krzywy; Krivūlė reiškia mažą, kreivą daiktą.
Pretorijus, atpasakodamas šią Dusburgiečio kronikos vietą, kur kalbama apie žynio lazdą, vadina ją krivūle. Čia anksčiau nupieštą kreivą lazdą Prūsijos lietuviai šitaip tebevadina, taigi krivis turėjo panašią lazdą ir ji turėjo būti jo įsakomasis ženklas9 10. Iš tikrųjų čia anksčiau pateiktuose atvaizduose yra šio to panašaus, tik iš atvirkštinės pusės; matyt, lietuvių metraštininkai, iš kurių sėmėsi rankraštis, kaip rodo pastabos, turėjo geriau išmanyti apie tas lazdas ir žinojo, kaip jos atrodė antspauduose, išsaugotuose iš senų laikų, kai stabmeldystė dar buvo pačioje stipiybėje, nors nemini krivūlės (Krewula) pavadinimo, visiškai nelietuviško, nes paimto iš slavų kalbos: Krywoj, Krzywy; Krivūlė reiškia mažą, kreivą daiktą.
Turime dar pakartotinai panagrinėti šį lietuvių mitologijos fragmentą, kadangi, gavę jį pavėluotai, negalėjome sudėti kylančių iš jo pastabų į atitinkamus šio veikalo straipsnius. Matyt, autorius turėjo rankoje istorijos šaltinį, iš kurio pasisėmė žinią, kad paskutinis Krivių Krivaitis Gintautas buvo 74-asis vyriausiųjų žynių eilėje. Žynių, anot Prūsijos kronikų, iki galutinio stabmeldystės žlugimo, arba iki vyriausiojo žynio Alepo, buvo 481 12; taigi nuo krikšto priėmimo datos, arba nuo 1265 iki 1414 metų, per 149 metus, jų buvo dar 23.
Pretorijus, atpasakodamas šią Dusburgiečio kronikos vietą, kur kalbama apie žynio lazdą, vadina ją krivūle. Čia anksčiau nupieštą kreivą lazdą Prūsijos lietuviai šitaip tebevadina, taigi krivis turėjo panašią lazdą ir ji turėjo būti jo įsakomasis ženklas9 10. Iš tikrųjų čia anksčiau pateiktuose atvaizduose yra šio to panašaus, tik iš atvirkštinės pusės; matyt, lietuvių metraštininkai, iš kurių sėmėsi rankraštis, kaip rodo pastabos, turėjo geriau išmanyti apie tas lazdas ir žinojo, kaip jos atrodė antspauduose, išsaugotuose iš senų laikų, kai stabmeldystė dar buvo pačioje stipiybėje, nors nemini krivūlės (Krewula) pavadinimo, visiškai nelietuviško, nes paimto iš slavų kalbos: Krywoj, Krzywy; Krivūlė reiškia mažą, kreivą daiktą.