t-001aukstas
Kiršenšteinų giminė, vėliau gavusi pilietybę, keletą šimtmečių valdė Raudonės pilį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Raudonė, arba Bajerburgas, Lietuvos galutinai užvaldytas, anot Kai dėl rūšies ginklo, nuo kurio žuvo Gediminas: Dlugošas Lib. IX, p. 923, nurodo, kad buvo ugninės strėlės pervertas. Bet Olivos metraščiai (Annales Oliv., p. 48) rašo, kad tuo tarpu, kai Gediminas pats ar jo karys pilies aptvaro link stūmė karinę mašiną, į jį pataikė kario Marijano paleistas šūvis iš bombardos, kurios buvo neseniai išrastos Vokietijoje, Lietuvoje dar nežinomos. Žinome iš metraštininkų pasakojimų, kad anglai pirmieji panaudojo šaunamuosius ginklus 1346 metais rugpjūčio 26 dieną mūšyje prie Kreši, vadinamosiomis bombardomis pliekę prancūzų karius. Buvo tai tam tikra rūšis pabūklų arba patrankų, įtaisytų ant vežimų, kurios, svaidydamosios ugnies išmetamomis mažomis geležies kulkomis, baisaus trenksmo lydimomis, daugiau buvo tinkamos žirgams gąsdinti. Žr. G i ovanni V i 11 a n i, Storia Fiorent. Lib. XII, c. 65, p. 947, ir c. 66, p. 948. Anglų riteriai, ne kartą draugėj su kryžiuočiais ėję į kryžiaus žygius kautis su pagonimis lietuviais, galėjo kryžiuočius prieš kelerius metus su tuo bombardų išradimu supažindinti, galėjo ir Gediminas nuo jų žūti. - • — 103 ## Puslapis 120 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vietos žmonių, atiteko sūnui vienos karo belaisvės, lietuvių paimtos Prūsijoje. Jos sūnus buvo vadinamas Kiršenšteinu, ir toji giminė, vėliau gavusi pilietybę, keletą šimtmečių valdė Raudonės pilį.