Katalikų Bažnyčia

PDF 114

„Lenkų pradų“ kategorijai priskirta ir Katalikų bažnyčia, tačiau caro valdžia vien tarptautinės politikos sumetimais negalėjo imtis tiesioginės Katalikų bažnyčios likvidavimo akcijos. Tad Bažnyčios veikla varžyta, katalikai diskriminuojami ir viliojami į stačiatikybę. „Rusų pradų atkūrimo“ politikos šalininkai ginčijosi dėl taktikos etninių lietuvių atžvilgiu.

PDF 13

Taigi vyko vieningos tautybės45 bei baltiškosios Lietuvos valstybės formavimosi procesas46, kurį sustabdė vokiečių ir kt. šalių feodalų, katalikų bažnyčios, Kryžiuočių ordino agresija. Dusburgiečio kronika ir vaizduoja būtent tą sudėtingą laikotarpį, kai po įtemptų bendrų kovų prieš agresiją iš Vakarų buvo pavergti vakariniai baltai, kai Ordinas toliau veržėsi į Žemaitiją ir Rytų Lietuvą ir tik milžiniškomis pastangomis ir aukomis buvo sulaikytas prie Nemuno, virtusio pagrindine fronto linija.

PDF 7

Lietuvos TSR istorijos feodalinio laikotarpio XIII—XIV a. epochai, kai vyko sunkus karas prieš Kryžiuočių ordino, Vakarų Europos feodalų ir katalikų bažnyčios agresiją, nušviesti svarbios yra Henriko Latvio, Eiliuotoji Livonijos (rašytos XIII a.) bei Petro iš Dusburgo, Hermano iš Vartbergės, Vygando iš Marburgo (rašytos XIV a.) ir kt. kronikos. Tarp jų ypatingą vietą užima Petro iš Dusburgo „Prūsijos žemės kronika“, pateikianti daugeliu atvejų unikalių žinių apie prūsus, lietuvius ir jų kovą prieš Kryžiuočių ordino ir jo sąjungininkų agresiją XIII—XIV a. pirmame trečdalyje (iki 1330 m.).

PDF 83

Bažnyčios su dviem grakščiais, skirtingai dekoruotų tarpsnių bokštais tapo neatskiriamu katalikiškojo peizažo bruožu, žymėjo rytinę katalikybės, kartu ir Vidurio Europos ribą. J.

PDF 78

Aišku, aukštosios mokyklos poreikis brendo visuomenėje, tokios mokyklos kūrimąsi labai paskatino reformacijos ir kontrreformacijos konkurencija. Lietuvos katalikai – ir pats Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius – stengėsi užbėgti už akių protestantų ketinimui įkurti kolegiją. Todėl 1569 m.

PDF 49

Be to, dar bandyta steigti atskirą Lietuvos katalikų bažnyčios provinciją, sukurti Lietuvos stačiatikių metropoliją ar vyskupiją ir šią sujungti su Katalikų bažnyčia. Tačiau popiežiai labai atsargiai steigė arkivyskupijas ir bažnytines provincijas, o Rytų ir Vakarų bažnyčių neįstengė sujungti netrukus po Vytauto mirties įvykusi Florencijos bažnytinė unija (1439). Tačiau Vytauto bažnytinė politika padėjo pagrindus tolesniam Lietuvos krikščionėjimui.

PDF 385-386

Paskutinį testamentą ir paskutinę mūsų žemiau išreikštą valią pateikėme, išdėstėme, išreiškėme ir aprašėme bei šiuo raštu aprašome. Visų pirma pripažinome ir pripažįstame, kad mes mirsime, laikydamiesi tvarkos ir vienybės su šventąja motina Bažnyčia ir Romos tikėjimu, todėl su priklausančiu nuolankumu ir pasišventimu išpažinties, Eucharistijos ir švento patepimo sakramentus priėmėme ir priimame. Ir geidėme, kad mums būtų dvasiškai duoti ir suteikti [sakramentai], kaip visada, juolab dabar, kai Dievas iš — • — 369 ## Puslapis 386 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS et animam nostram DEO et Salvatori nostro, corpus vero terrae commendamus, cui sepulturam inter olim Lustą divorum avi Genitoris et germani nostrorum Regum Polonie in Regno nostro designamus.

PDF 70-71

Nuo 1387 m. LDK yra katalikiška, kaip ir Lenkija, tačiau Lenkijoje apie 1500 m. buvo tik

PDF 61

Antruoju etapu į reformaciją įsitraukė didikai, kurie pasirinko kitą protestantizmo kryptį – kalvinizmą: jis geriau atitiko jų planus susilpninti Bažnyčios autoritetu besiremiančio didžiojo kunigaikščio valdžią ir pačios Katalikų bažnyčios įtaką. Lietuvos reformacijos ryškiausia ir įtakingiausia protestantų figūra – LDK kancleris, Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565), 1563 m.

PDF 128

Popiežius Martynas V, Konstancijos susirinkime išrinktas, Vytautą ir Jogailą paskyrė (1417. V. 13) savo vikarais pasauliniuose dalykuose Lietuvai ir Rusijai, pavesdamas jiems kurti bažnyčias, lengvinti kunigams žmonių krikštijimą, globoti kunigiją ir tikinčiuosius, ginti tikėjimą. Popiežius ypač pabrėžė rusų prijungimą Kat. Bažnyčiai Naugardo ir Pskovo apylinkėse, Vytautui priklausančiose^1 ).

PDF 333

Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dera žinoti, kad didžiai gerbiamas Kristuje tėvas ponas Povilas, Vilniaus vyskupas, sužinojo, kad kažkoks lietuvis Abraomas iš Kulvos, mūsų valdinys, ne tik pats nesilaiko vienybės su šventąja Romos katalikų Bažnyčia, bet ir daugelį kitų naujais mokslais suklaidina. Suvokdamas, kad jo ganytojiškoms pareigoms priklauso rūpintis, kad jam patikėta kaimenė dogmomis apnuodytu pašaru nebūtų pavojingai nuodijama, nutarė kuo rūpestingiausiai ir kruopščiausiai išsiaiškinti viską apie Abraomo gyvenimą, papročius, mokslą ir išsiaiškino bei iš patikimų ir pasitikėjimo vertų, priesaiką davusių žmonių liudijimų patyrė, kad anas tiek žodžiais, tiek darbais sąmoningai išpažįsta svetimą, Romos katalikų Bažnyčios pasmerktą mokslą, taip pat stengiasi, kad kartu su juo ir visi kiti Didžiosios Kunigaikštystės žmonės tiems bedieviškiems jo įtikinėjimams paklustų.

PDF 343

Taigi mes nusprendėme taip ir padaryti, juolab kad šios apskritys mums turi būti perduotos tiktai užstato, o ne dominijos teise. Bet negalime karštai negirti to paties didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Valerijono už sąžinės atvirumą, pareigingumą, pamaldumą ir tikėjimą, kai šios rūšies sąlygas atmetė ir taip pat mus ragino ir įspėjo, kad su ja nesutiktume, ir šio dalyko paliudijimą jam norėjome suteikti ir suteikiame šiuo mūsų raštu, visiems išaiškinančiu, kad jo Prakilnybė nieko, kas išmintingam senatoriui ir pamaldžiam bei mūsų išganymu besirūpinančiam ganytojui ir vyskupui pagal tikėjimą galėjo priklausyti, šiuo reikalu nepraleido. Jo Prakilnybė nenorėjo priesaika įsipareigoti [sutikdamas su] šiomis sąlygomis, kurios prieštarauja katalikų tikėjimui.

PDF 227-228

Savo ruožtu pagrindinis tikslas – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas – skatino vienytis lietuvių diplomatus ir išeiviją, siekti tėvynės laisvinimo pajėgų vienybės. Nesitaikstanti visuomenė Lietuva buvo vienintelė prie Sovietų Sąjungos prijungta katalikiška šalis. Nors sovietų valdžia netoleravo ir kitų konfesijų tikinčiųjų, juos persekiojo, katalikai buvo ypač neparankūs dėl to, kad katalikybė siejosi su komunistinei vadovybei nepageidautinu „vakarietiškumu“ – katalikybės centru Vatikane, nepavaldžiu Maskvai, todėl su katalikybe

PDF 228

Sovietų valdžia siekė pakirsti katalikų dvasininkijos autoritetą, trukdė jaunuoliams mokytis kunigų seminarijoje. 1946 m. uždarytos kunigų seminarijos Vilniuje, Telšiuose ir Vilkaviškyje. Leista veikti tik vienai kunigų seminarijai Kaune, klierikų skaičių mažinant. 1962 m. beliko vos 55 klierikai, nors bažnyčiose kunigų trūko.

PDF 333

Šiuo raštu skelbiame visiems, kam dera žinoti, kad didžiai gerbiamas Kristuje tėvas ponas Povilas, Vilniaus vyskupas, sužinojo, kad kažkoks lietuvis Abraomas iš Kulvos, mūsų valdinys, ne tik pats nesilaiko vienybės su šventąja Romos katalikų Bažnyčia, bet ir daugelį kitų naujais mokslais suklaidina. Suvokdamas, kad jo ganytojiškoms pareigoms priklauso rūpintis, kad jam patikėta kaimenė dogmomis apnuodytu pašaru nebūtų pavojingai nuodijama, nutarė kuo rūpestingiausiai ir kruopščiausiai išsiaiškinti viską apie Abraomo gyvenimą, papročius, mokslą ir išsiaiškino bei iš patikimų ir pasitikėjimo vertų, priesaiką davusių žmonių liudijimų patyrė, kad anas tiek žodžiais, tiek darbais sąmoningai išpažįsta svetimą, Romos katalikų Bažnyčios pasmerktą mokslą, taip pat stengiasi, kad kartu su juo ir visi kiti Didžiosios Kunigaikštystės žmonės tiems bedieviškiems jo įtikinėjimams paklustų.

PDF 30

Visa tai – Mindaugo politikos rezultatas. Mindaugas įžvalgiai pasirinko pagalbininką – Livonijos ordino brolį kunigą Kristijoną, iš kurio gavo informaciją apie Katalikų bažnyčios organizaciją ir popiežiaus santykius su Europos valdovais, ypač imperatoriumi. Papirkęs magistrą Andrių Štirlandą, per savo pasiuntinį popiežiui išdėstė sąlygas, kurios buvo naudingesnės Lietuvai, o ne Livonijai.

PDF 117

Jei valdžia būtų leidusi lietuviškas pradžios mokyklas ir nedraudusi jose dirbti mokytojais lietuviams, nesiėmusi diskriminacinių priemonių prieš Katalikų bažnyčią ir katalikų viliojimo į stačiatikybę, abėcėlė boikoto galėjo nesusilaukti. M.

PDF 343

Bet negalime karštai negirti to paties didžiai gerbiamo Kristuje tėvo pono Valerijono už sąžinės atvirumą, pareigingumą, pamaldumą ir tikėjimą, kai šios rūšies sąlygas atmetė ir taip pat mus ragino ir įspėjo, kad su ja nesutiktume, ir šio dalyko paliudijimą jam norėjome suteikti ir suteikiame šiuo mūsų raštu, visiems išaiškinančiu, kad jo Prakilnybė nieko, kas išmintingam senatoriui ir pamaldžiam bei mūsų išganymu besirūpinančiam ganytojui ir vyskupui pagal tikėjimą galėjo priklausyti, šiuo reikalu nepraleido. Jo Prakilnybė nenorėjo priesaika įsipareigoti [sutikdamas su] šiomis sąlygomis, kurios prieštarauja katalikų tikėjimui. Šio dalyko patikimumui dabartinį raštą savo ranka pasirašėme ir liepėme mūsų antspaudą prikabinti.

PDF 30

Visa tai – Mindaugo politikos rezultatas. Mindaugas įžvalgiai pasirinko pagalbininką – Livonijos ordino brolį kunigą Kristijoną, iš kurio gavo informaciją apie Katalikų bažnyčios organizaciją ir popiežiaus santykius su Europos valdovais, ypač imperatoriumi. Papirkęs magistrą Andrių Štirlandą, per savo pasiuntinį popiežiui išdėstė sąlygas, kurios buvo naudingesnės Lietuvai, o ne Livonijai.

PDF 229

Nors „Kronika“ skirta tikinčiajai visuomenei ir kėlė tik tikėjimo reikalus, ji virto Katalikų bažnyčios pasipriešinimo sovietų valdžiai simboliu, mokė tvirtybės. 1978 m.

PDF 267

Protestantizmo antplūdis Lietuvoje vis dėlto tebuvo laikinio pobūdžio. Tuo pat metu Vakaruose prieš jį kilo reakcija; katalikų Bažnyčia pradėjo su juo kovą. Tuo metu kai kurie Lietuvos didikų protestantų sūnūs, mokydamiesi Lietuvos ir užsienio katalikiškose mokyklose, grįždavo namo katalikai.

PDF 340

Ypač įtaigi turėjo būti bažnyčiose skambanti muzika. Potridentinė Katalikų bažnyčia daug dėmesio skyrė giedojimui ir muzikinei pamaldų aplinkai. Vėlgi dėl šaltinių stokos turime mažai žinių apie šį bažnytinio ir kartu kultūrinio kauniečių gyvenimo ypatumą.

PDF 16

Pažvelkime, kaip buvo varžoma Katalikų Bažnyčios pastoracinė veikla iki 1863 m. sukilimo ir po jo.