Tvarkyti valstybės reikalus valdovui turi padėti vyriausybė, vadinama Teisių sargyba, į kurią, be karaliaus, įėjo naujai kuriamų bendrų Lenkijai ir Lietuvai centrinių valdžios institucijų – iždo, karo, policijos komisijų – pirmininkai (ministrai). Remiantis šiuo įžadu, Gegužės trečiosios konstitucijos įtvirtintose pagrindinėse bendrose vykdomosios valdžios institucijose – Kariuomenės ir Iždo komisijose – Lenkija ir LDK turėjo turėti po lygiai narių, o komisijų pirmininkai turėjo būti paeiliui lenkai ir.
Pataisą seimui pristatė Kazimieras Nestoras Sapiega, o jos autorius veikiausiai buvo Vilniaus žemės teisėjas Tadas Korsakas. Remiantis šiuo įžadu, Gegužės trečiosios konstitucijos įtvirtintose pagrindinėse bendrose vykdomosios valdžios institucijose – Kariuomenės ir Iždo komisijose – Lenkija ir LDK turėjo turėti po lygiai narių, o komisijų pirmininkai turėjo būti paeiliui lenkai ir lietuviai. Nors ir įžade kalbama apie „bendrą Tėvynę – Lenkijos Respubliką“, visur minima ir „abi tautos“ bei LDK.
Atšaukiama karalių renkamumo tvarka, dėl kurios Lenkija ir Lietuva nusirito į anarchijos liūną, valstybė skelbiama paveldima monarchija. Tvarkyti valstybės reikalus valdovui turi padėti vyriausybė, vadinama Teisių sargyba, į kurią, be karaliaus, įėjo naujai kuriamų bendrų Lenkijai ir Lietuvai centrinių valdžios institucijų – iždo, karo, policijos komisijų – pirmininkai (ministrai). Konstitucija baigiama tautos kaip valstybės vientisumo ir suverenumo idėja.