Jėzuitų ordinas

PDF 198

Tas mūras per gaisrą in rudera [griuvėsiais] pavirto. 1687. Tėvai jėzuitai, tą mūrinį namą suremontavę, vaistinei atidavė, taip pat onus [mokesčius] pavedė vaistininkui mokėti kasmet po 140 auksinų bažnyčios labui.

PDF 201

G) Apie kai kuriuos Akademijai ir Valerijono bursai funduotus turtus • 1569 metų spalio 4 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius po kolegijos įkūrimo ir atkvietimo į ją jėzuitų fundavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas. 1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mokyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akademijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino.

PDF 300-301

284 ## Puslapis 301 IV KNYGA talikų ir kitatikių nuėjus taip toli, vien tik norėdamas palaikyti ramybę savo krašte ir užbėgti už akių piktnaudžiavimams, pirmųjų kartais nereikalingą uolumą stengėsi pristabdyti, o antrųjų - pažinti tikslus, reformą veikiau palikdamas savieigai, negu jai padėdamas47. O Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, uždegtas kapitulos pastangų, nors sutramdo sunkiai atremiamus ginčus, bet matydamas, kad įprastu būdu nieko neįrodys, pirmasis 1569 metais į Vilnių pakviečia jėzuitų ordiną48. Šio įžymaus ordino, pagarsėjusio talentais, mokslu ir jam būdingu gudrumu, įsitvirtinimas Lietuvos sostinėje laikui bėgant pagrindė daugelį reikšmingų faktų, kurie padarė stiprią įtaką viso krašto likimui.

PDF 301

O Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, uždegtas kapitulos pastangų, nors sutramdo sunkiai atremiamus ginčus, bet matydamas, kad įprastu būdu nieko neįrodys, pirmasis 1569 metais į Vilnių pakviečia jėzuitų ordiną48. Šio įžymaus ordino, pagarsėjusio talentais, mokslu ir jam būdingu gudrumu, įsitvirtinimas Lietuvos sostinėje laikui bėgant pagrindė daugelį reikšmingų faktų, kurie padarė stiprią įtaką viso krašto likimui. Tačiau sunku buvo jėzuitams, tuomet dar neturtingiems atvykėliams iš Braunsbergo, įsitvirtinti ir išplėsti savo naujai susuktą gūžtą49.

PDF 88

Reikšmingiausias įvykis – Edukacinės komisijos (pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis) įkūrimas 1773 m. Tai pirmoji Europoje švietimo ministerijos tipo įstaiga, turėjusi perimti panaikinto jėzuitų ordino švietimo sistemą. Edukacinė komisija ėmėsi permainų ir stengėsi sukurti vientisą švietimo sistemą.

PDF 88

pradėjo eiti pirmieji Lietuvos laikraščiai – „Kurier Litewski“ ir „Wiadomości literackie“. Reikšmingiausias įvykis – Edukacinės komisijos (pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis) įkūrimas 1773 m. Tai pirmoji Europoje švietimo ministerijos tipo įstaiga, turėjusi perimti panaikinto jėzuitų ordino švietimo sistemą.

PDF 189

1571 metų gruodžio 22 dieną. Toks parapijinės Šv. Jono bažnyčios Apaštališkojo Sosto valia inkorporavimas į Akademijos kolegiją yra patvirtintas kardinolo Pranciškaus Komendom, Šv. Cyriako Termuose skirto. O kadangi Vilniaus miesto magistratas priešinosi aukščiau nurodytiems potvarkiams, įvairius savo reikalavimus ir sumetimus išsakydamas, užtat 1667 metų balandžio 4 dieną Vilniaus magistratas stojo į teismą su Šv. Jono bažnyčia, ir 1667 metų lapkričio 19 dieną Vilniaus magistrato neteisingos pretenzijos Šv. Jono bažnyčios atžvilgiu buvo išnagrinėtos, o 1668 metų gegužės 17 dieną karaliaus raštu galutinai patvarkyta ir Šv. Jono bažnyčios užtikrinta priklausomybė pripažinta vienuoliams jėzuitams.

PDF 67

Epochos pradžią galima sieti ne tik su Liublino unija, bet ir su jėzuitais, kurie atvykę į Lietuvą 1579 m. įkūrė Vilniaus universitetą. Barokinė Nesvyžiaus jėzuitų kolegijos bažnyčia pradėta statyti 1586 m., o barokinės architektūros manifestu paprastai laikoma Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia. Baroko menas, jėzuitai ir Vilniaus universitetas – svarbiausi epochos kultūros dėmenys.

PDF 309

Nepaisant Volano, Tšecieskio ir kitų karštų reformatų talentų, nepaisant garbingiausių Lietuvos giminių prielankumo Kalvino mokslui, vis dėlto disidentai negalėjo sutelkti tokių stiprių pajėgų kovai su jėzuitais, kurie buvo tvirtai susieti savo brolijos regulų, žinojo daugiau būdų, kaip veikti sumaniau ir įtaigiau, daugiau iš įvairių kraštų tam tikslui surinktų žmonių. Vilnius tapo žodžio ir rašto rungtynių lauku. Katalikams vadovavo Skarga, Emanuelis Vega, nuosprendį ir tą pačią dieną, išklausęs katedroje mišias, išvyko į karo žygį į Čiašnikus.

PDF 58

su Radvilomis ėmė konkuruoti ir Chodkevičiai: jie įsteigė spaustuvę Zabluduve ir priglobė pirmąjį Maskvos spaustuvininką Ivaną Fiodorovą, nulėmusį stačiatikišką jos pobūdį. Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė katalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į Vilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui.

PDF 58

Prasidėjus kontrreformacijai į knygų spausdinimą įsitraukė katalikai – Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus Mikalojus Kristupas Radvila-Našlaitėlis, grįžęs į katalikybę, Brastos spaustuvę 1575 m. perkėlė į Vilnių ir atidavė besikuriančiam jėzuitų universitetui. Knygų spausdinimas Lietuvoje virto nenutrūkstamu procesu.

PDF 189-190

1581 metų birželio 9 dieną. Kad bažnyčia būtų geriau tvarkoma ir būtų parinktas tinkamas asmuo užimti nuolatinio vikaro pareigas, Vilniaus kapitula, Jus Patronatus teisės siūlyti į vikarus atsisako ir perleidžia Akademijos kolegijos Rektoriams tėvams jėzuitams, kas taip pat 1651 metų spalio 2 dieną patvirtinta. 173 ## Puslapis 190 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS 1581 metų liepos 7 dieną.

PDF 306-307

290 ## Puslapis 307 IV KNYGA žvangant ginklams, nesiliaujant kariniams pasitarimams, viešą pagarbą atiduoda mokslui. Vyskupo Protasevičiaus funduotą ir tinkamai aprūpintą jėzuitų kolegiją karalius pakelia iki universiteto laipsnio, tą rodo ir, nepaisant kai kurių senatorių priešinimosi, balandžio 1-ą dieną iškilmingai išleisti dekretai57. Neapsiribodamas pavyzdžio verta savo labdaringa veikla, Protasevičius, be šių fundacijų, dar įsteigė neturtingiems studentams bursą, pavadintą Valerijono vardu, jai mieste dovanojo tris mūrinius namus, pavedė juos jėzuitų priežiūrai ir globai58.

PDF 190

I e š k i n y s Šv. Jono bažnyčios klebonas Adomas Ancypa, remdamasis jam suteiktomis fundacijomis, padavė skundą, kaltindamas ankstesniuosius tėvus jėzuitus: lmo, kad jis, būdamas šiuo metu tos bažnyčios klebonas, ad mentem fundacijų laiko Elniakampius, Putviškes, Pukančius ir Rudaminą su žemėmis, ežerais ir t. t., duodamas išlaikymą savo adjutoriams; kad iki šiol aukas bažnyčiai nešamas ir mokesčius surenkamus už namus imdavo. 2do, kad tėvai jėzuitai didelę aikštę prie bažnyčios, sodą ir 4 užvažiuojamus namus, pritaikę vaistinei, spaustuvei ir mokyklai, prie kolegijos prijungė.

PDF 12

Aprašydamas šios Lietuvos aukštosios mokyklos raidą 1579-1803 m., daugelį jos istorijos įvykių jis vertina kaip švietėjas. Ypač negailestingos jo kritikos susilaukė jėzuitų ordino veikla XVII-XVIII a., pagyrimo - Edukacinės komisijos veikla.

PDF 12

Aprašydamas šios Lietuvos aukštosios mokyklos raidą 1579-1803 m., daugelį jos istorijos įvykių jis vertina kaip švietėjas. Ypač negailestingos jo kritikos susilaukė jėzuitų ordino veikla XVII-XVIII a., pagyrimo - Edukacinės komisijos veikla.

PDF 198

Tas mūras per gaisrą in rudera [griuvėsiais] pavirto. 1687. Tėvai jėzuitai, tą mūrinį namą suremontavę, vaistinei atidavė, taip pat onus [mokesčius] pavedė vaistininkui mokėti kasmet po 140 auksinų bažnyčios labui.

PDF 63

Todėl ir Lietuvos XVII–XVIII a. istoriją apibūdiname Baroko epochos sąvoka, suteikdami jai tokį patį turinį, kokį Vakarų Europoje teikiame Renesanso ir Apšvietos epochoms. Epochos simboline pradžia galėtume laikyti 1569 m. jėzuitų ordino pasirodymą Lietuvoje. Jėzuitai, atnešę į Lietuvą atsinaujinančią katalikybę, valstybės palaikomi pakėlė Lietuvos švietimo lygį į naują pakopą – sukūrė aukštesniųjų mokyklų – kolegijų tinklą, o šios sistemos viršūnėje – Vilniaus universitetą (įkurtas 1579 m.).

PDF 301

Tačiau sunku buvo jėzuitams, tuomet dar neturtingiems atvykėliams iš Braunsbergo, įsitvirtinti ir išplėsti savo naujai susuktą gūžtą49. Jų pastangos disputuoti su disidentais išties pelnė jiems vyskupo ir kapitulos prielankumą. Protasevičius šiam ordinui nupirko mūrinį namą netoli Švento Jono bažnyčios ir pritaikė jiems gyventi. Dar nupirko du sklypus priešais savo rūmus ir patvirtino nemažas fundacijas tolesnėms statyboms. Po Vilniaus sufragano Albino mirties kapitula jo biblioteką atidavė jėzuitams.

PDF 78

Todėl 1569 m. Vilniuje vyskupo kvietimu pasirodę jėzuitai gavo lėšų savo kolegijai, ateityje buvo numatę ją pertvarkyti į universitetą. Oficialiai kolegija buvo atidaryta 1570 m. liepos 17 d. Kuriamam Vilniaus universitetui jėzuitai kėlė didelius tikslus – skleisti mokslą ir katalikybę ne tik Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje bei gretimuose kraštuose, bet ir Skandinavijoje, tolimuosiuose Rytų kraštuose (net Kinijoje!).

PDF 189

Jono bažnyčios užtikrinta priklausomybė pripažinta vienuoliams jėzuitams. 1581 metų birželio 9 dieną. Kad bažnyčia būtų geriau tvarkoma ir būtų parinktas tinkamas asmuo užimti nuolatinio vikaro pareigas, Vilniaus kapitula, Jus Patronatus teisės siūlyti į vikarus atsisako ir perleidžia Akademijos kolegijos Rektoriams tėvams jėzuitams, kas taip pat 1651 metų spalio 2 dieną patvirtinta.

PDF 368

1583 metais jėzuitai į Žemaičius ir į Livoniją pasiuntė tris misionierius: kunigą Jokūbą Lencicijų ir du jo bičiulius. Ten jie rado pagonybės likučių ir juos skrupulingai išnaikino. Tai buvo senųjų dievų simboliai: nežinomos rūšies gyvūnų kaulai, įvairūs amuletai, sukabinti ant namų sienų ir dvivėrių durų. Tuos likučius misionieriai trypė kojomis, mėtė į ugnį. Šventuosius medžius įsakė nukirsdinti, žalčius išžudyti.

PDF 369

Anot jėzuitų istoriko pasakojimo, velniui padedant tuoj pat kilo audra su tokiu baisiu griausmu, jog net namai drebėjo. Aplink buvo girdimas įvairių žvėrių riaumojimas. Tačiau jėzuitai neišsigando, elgėsi drąsiai ir nebaudžiami naikino senojo tikėjimo liekanas ir vaizdinius. O šių reiškinių pasireiškimus aiškino kaip krikščioniško Dievo įrodymą ir piktosios dvasios, įsikūnijusios į stabus, menkumo demonstravimą.

PDF 371

Taip jų mokslas rado moralinę atramą. Po ketverto metų Žemaičių vyskupas Melchioras Giedraitis vėl išsikvietė jėzuitus, nes jo diecezijoje daugelis kaimiečių niekuomet nevaikščiojo išpažinties, nepažino krikščioniško tikėjimo tiesų ir buvo senosios pagoniškos religijos šalininkai. Atvyko du misionieriai jėzuitai: kunigas Emanuelis Vega ir kunigas Jeronimas Kninskis.

PDF 371

Liaudis jų pamokymus priimdavo nuolankiai ir su jauduliu, bent jau nesipriešino dar išlikusių ąžuolų ir šventųjų girių iškirtimui. Ordino istorikas net aprašo įvykį, kai, nukirtus didžiu lį ąžuolą, iš jo drevės su sparnais didžiausiu triukšmu ir bildesiu išskrido (evolavit), nepaprasto dydžio rupūžė. O tai, autoriaus žodžiais tariant, turėjo būti velnias.

PDF 371

Nepaisant visų šių pastangų, XVI amžiaus pabaigoje ir XVII amžiuje Žemaitija dar turėjusi mažai krikščionių mokytojų, be to, plėšoma kalvinizmo sektantiškumo, jautė labai didelį katalikų kunigų stygių. Todėl 1618 metais Jėzuitų ordino vienuoliai, gana skaitlingi Kražiuose, kai tik įsitvirtino, tais pačiais metais savo misijoje ėmė žvalgytis ir rado apie šešis tūkstančius neapkrikštytų valstiečių, tarp kurių buvo ir nemažai šimtamečių senolių. Netgi Livonijoje, Rezeknės, Daugpilio ir kitose apylinkėse, tais pačiais, tai yra 1618, metais buvo neapkrikštyta 418 suaugusių asmenų.

PDF 370

Visa tai turėjo tik aukotojai. Minėtose vietovėse jėzuitai išdraskė net šešis altorius, taip pat iškirto ąžuolus (jiems aukas atnašaudavo vyrai) ir liepas (joms atnašaudavo moterys). Ten pat jie sunaikino ir svečių dievuko, vadinto Cerokliu, garbinimą; jam atiduodavo pirmąjį maisto kąsnį ir pirmąją gėrimo taurę23.

PDF 269

Didikai vienas po kito ėmė grįžti į katalikybę, ir protestantizmas palengva silpo. Be to, vienas iš didžiausių jėzuitų nuopelnų buvo tas, kad jie pirmieji susirūpino liaudimi. Jie skelbė katalikybę dar pagoniškiems daugelio Lietuvos, ypač Žemaičių, vietų gyventojams.

PDF 7

1655 m., prasidėjus Rusijos ir Švedijos kariuomenių okupacijai, jėzuitai iš Vilniaus pasitraukė į Lenkiją. A. Kojelavičius dalyvavo ordino narių susirinkime Varšuvoje, kur išrenkamas Lietuvos provincijos įgaliotiniu. Jos reikalais važinėjo į Romą! Po 1657 m. paliaubų jis jau vėl Vilniuje. Miestui tebesant Rusijos ir Ukrainos sukilėlių kariuomenės okupuotam, jėzuitai atidarė čia mokyklą, vis dėlto mokslą reikėjo nutraukti dėl prasidėjusio maro ir bado.

PDF 426

Tai pačiai deivei, arba Laimai, priklausė ir Laumės (Lauma) vardas, nors kai kurie jį skiria ir laiko visiškai priešingu, arba piktosios dievybės vadu, tuo tarpu Laima turėjusi priklausyti prie gerųjų; tačiau iš mūsų tyrimų įvairiose lietuvių žemės vietose matyti, kad tie vardai ir ypatumų įvaizdžiai yra primityvūs, atsiradę jau iš smunkančios mitologijos. IV priedas Apie aukštųjų žynių ženklus Vieno piliečio dvarininko, kurio pavardės nurodyti neturiu leidimo, privačioje bibliotekoje yra rankraštinė Bažnyčios istorija, sukompiliuota kažkokio jėzuito susidedanti iš daugybės išrašų iš kronikų ir įvairiausių raštų, susijusių su minėtuoju dalyku, o ypač Lenkijos, Lietuvos, Prūsijos, Kuršo, Livonijos ir Estijos bažnyčiomis; apima 38 lankus, prirašytus smulkiu raštu; pradžioje pagal sunumeravimą trūksta 20 puslapių. Pereito amžiaus pirmosios pusės rašysena, ketvirčio lapo formato.

PDF 11

Tiesdamas ilgas alėjas, skaidydamas grupėmis medžius, pakilesnėse vietose, dažnai kelių kilometrų atste, statydamas monumentališkus pastatus, šitas stilius kuria naujas panoramas ir formuoja milžiniškas perspektyvas. Ketvirta, barokas, — priešingai negu prancūziškoji, griežtai racionalistiškai, konstruktyviškai mąstanti ir kurianti gotika arba itališkasis harmoningos lygsvaros siekiąs renesansas, — yra patetiškas stilius, kupinas religinio jausmo, ekstatiško tikėjimo stebuklu; ne veltui jo įkvėpėjais yra laikomi šv. Ignoto Lojolos mokiniai, jėzuitų vienuoliai, kurie pradėjo šventąjį karą prieš protestantų ereziją ir atstatė katalikų tikėjimo galybę.

PDF 128

P. K. Bohušo bažnytinės karjeros kreivę, prasidėjusių Jėzuitų ordino noviciatu ir pedagoginiu darbu Jėzuitų kolegijoje Gardine, pakoregavo popiežiaus 1773 m. bulė, kuria panaikintas Jėzuitų ordinas

PDF 117

A r P. K . Bohušo pedagoginė veikla būtų turėjusi tąsą, jei ne popiežiaus Klemenso X IV bulė, kuria 1773 m. panaikintas Jėzuitų ordinas, klausimas lieka atviras.

PDF 502

1583 metais jėzuitai į Žemaičius ir į Livoniją pasiuntė tris misionierius: kunigą Jokūbą Lencicijų ir du jo bičiulius.

PDF 503

Todėl 1618 metais Jėzuitų ordino vienuoliai, gana skaitlingi Kražiuose, kai tik įsitvirtino, tais pačiais metais savo misijoje ėmė žvalgytis ir rado apie šešis tūkstančius neapkrikštytų valstiečių, tarp kurių buvo ir nemažai šimtamečių senolių.

PDF 429

Ta Bažnyčios istorija visa rašyta šitokia lotynų kalba ir ne visuomet nusisekusiu stiliumi, tačiau joje daugiausia yra ištraukų iš svetimų veikalų; iš to darytina išvada, kad tai turėjo būti medžiaga, surinkta kažkokio Jėzuitų ordino nario, bet vėliau nebaigta.

PDF 369

Po ketverto metų Žemaičių vyskupas Melchioras Giedraitis vėl išsikvietė jėzuitus, nes jo diecezijoje daugelis kaimiečių niekuomet nevaikščiojo išpažinties, nepažino krikščioniško tikėjimo tiesų ir buvo senosios pagoniškos religijos šalininkai. Atvyko du misionieriai jėzuitai: kunigas Emanuelis Vega ir kunigas Jeronimas Kninskis. Liaudis jų pamokymus priimdavo nuolankiai ir su jauduliu, bent jau nesipriešino dar išlikusių ąžuolų ir šventųjų girių iškirtimui.