Dominikonų ordinas

PDF 107

Vėliau viskas byloja, jog Gediminas per pasiun­\ntinius nurodė, kaip sako Jerošinas, garantuoti, kad \nniekados jo valia tiesiogiai ar netiesiogiai nebuvo siuntinė­\njami jokie laiškai kokiems nors miestams ar šalims, sykiu ir \npopiežiui, ir kad, tikėdamas savo dievais, net mintyse nie­\nkada nebuvo dėl jų suabejojęs.\nJeigu su atida peržvelgsime laiškus, Gedimino vardu \nrašytus dominikonų ordinui, minoritams ir Vokietijos mies­\ntams, pastebėsime daugybę vidinių ir išorinių įrodymų, liu­\ndijančių juos Rygos arkivyskupo prasimanymu ir klastote \nesant. Išorinį įrodymą randame pasakytą pirmiausia J e r o - \nš i n o, p.

PDF 278-279

Jų vandenys kadaise priklausė miestui, bet, laikui bėgant, tapo Švč. Trejybės klebonijos nuosavybe. Aleksan­ dras, toje vietoje įkurdinęs dominikonus, Vingrių šaltinių nesugrąžino miestui, bet sutiko juos kartu su klebonija 6 Tai matyti iš Žygimanto Senojo 1536 metų rugpjūčio 29 dienos (Archiwum Miejs. MSS.) privilegijos patvirtini­ mo, leidžiančio parduoti plytinę ir žemes, esančias už Vilijos, ant kal­ no priešais tiltą, - tais pačiais me­ tais kunigaikščio Poznanės vyskupo, miestui padaryto. Taip pat miestie­ čiai prašė, kad jiems būtų leista toje vietoje pastatyti karčemą ir namus, kuriuose galėtų apsistoti Maskvos pasiuntiniai, totoriai ir kiti, ir kad smuklėje būtų leista pardavinėti mi­ dų ir alų. Karalius tai leido ir už­ draudė savo maršalkoms leisti ap­ sistoti kituose miesto namuose į Vilnių pas karalių atvykstantiems Maskvos ir totorių pasiuntiniams, o smuklę atleido nuo kapščiznos (arba akcizo) už alaus ir midaus darymą. 7 Tai, kad tuo metu miestas įsigijo daug įvairios rūšies žemės nuosavy­ bės, patvirtina, jog miesto iždas bu­ vo turtingas. Tačiau dažniausi pir­ kiniai buvo plytinės bei kalkių kasyklos. Iš to galima daryti išvadą, kad tuo metu Vilniuje iškilo daug mūrinių pastatų. Miesto archyve yra: „Pardavimas kalno prie Vokės upės, prie mūrinio tilto pakeliui į Trakus, kalkakmenių kasimui", - nuo totorių Vilniaus miestui ir mies­ tiečiams už 60 kapų grašių, mokant trisdešimties rublių grašių baudą vaivadai, jeigu totoriai norėtų sutartį nutraukti. Šis sandoris datuotas 1523 metų rugsėjo 15 dieną. Iš liu­ dininkų pažymėtinas kunigaikštis Bohdanas Kildijarovičius, totorių maršalka. 262 ## Puslapis 279 IV KNYGA perleisti dominikonams. Tai sukėlė nesiliaujančius vaidus tarp šio ordino ir miestiečių, tad Žygimantas, kad paten­ kintų pirmąją sąlygą ir aprūpintų Vilnių vandeniu, kaip kad buvo aprūpinta Krokuva, atidavė miestui nuosavą sa­ vo šaltinį netoli miesto, už Subačiaus vartų, prie kelio į Žiupronis.

PDF 103

Tačiau jie sako, jog tai daro dėl to, kad nori apginti krikščionis! Šventasis ir garbingasis tėve! Mes su krikščionimis ka­ riaujame ne dėl to, kad sunaikintume katalikų tikėjimą, bet kad pasipriešintume mums [daromoms] skriaudoms, kaip tai daro krikščionių karaliai bei valdovai; tai matyti iš to, kad mes pas save turime brolių iš pranciškonų ordino ir iš dominikonų ordino ir jiems davėme visišką laisvę krikštyti, sakyti pamokslus ir atlikinėti kitas šventąsias apeigas.

PDF 79-81

Dėl to mes norime sukviesti vyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jū­ siškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų ka­ rališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie jų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius lenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir 63 ## Puslapis 80 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS amore nostri. Quod (a) militibus et armigeris redditus dabi­ mus mercatoribus autem fabris carpentariis, argentariis, salis arte peritis de (b) plane mechanicis condicionis cuinscunque liberam facultatem intrandi et exeundi terram nostram per ducatum ducis Masouie Dni Bonizlai omni exactione Tbelo- neo infestatione iniusta angariarum et perangariarum procul motis. Hec scripta servabimus rata quod verbum ut (c) calibs manebit duraturum. In cuius rei testimonium nostrum sigil­ lum, quod domino apostolico et patri nostro sanctissimo mi­ simus quod nunc Cruciferi ad ignem proiecerunt in contumeliam huius legationis presentibus duximus apponendum. Huius si­ gilli contradictores reddimus falsarios fidei persecutores be- reticos maliciosos et perversos in biis scriptis. Datum Vilna A. D. M.CCCXXIII. ipso die corp. X-ti. Litera perlecta a Ministro et custodibus mittatur ad aliam provinciam et omnes fratres orent pro Rege filiis et Reginis et tota terra, ut dominus perficiat quod incepit. ## Puslapis 81 I KNYGA kokie buvo [anksčiau]; taip pat [kviečiame] ir iš dominiko­ nų, ir jiems netrukus duosime bažnyčią; tačiau išskiriame tuos vienuolius, kurie prekiauja savo vienuolynais, daryda­ mi nuostolį savo valdovams, statydami pavojun dvasinin­ kų gyvybę ir negailestingai žudydami savo sielas.

PDF 252

Aleksandras \niš Lenkijos pakvietė į Vilnių dominikonus (1501 m.) ir po sa­\nvo kapeliono kunigo Korčiako mirties, jiems atidavė Šv. Dva­\nsios kleboniją, skyrė lėšų bažnyčiai ir vienuolynui statyti50.

PDF 36-37

406, pri­\nsimena dar vieną Gedimino dukrą, \nkuri esą buvusi anuomet garbingo \nriterio Dovydo, Gardino kašteliono, \narba tiksliau kunigaikščio, viešpata­\nvusio Gardino valdoje, žmona.\nIl\nGedimino laiškuose, rašytuose do­\nminikonų ir Mažesniųjų brolių, ar­\nba pranciškonų, ordinams bei Han­\nzos miestams, kurių autentiškas \n1323 metais notaro parengtas doku­\nmentas yra Karaliaučiaus Slaptaja-\n- • -\n20\n\n## Puslapis 37\n\nI KNYGA\ngumą nuo Rusios ir toli į tą pusę išplėtęs savo valdžią, Vil­\nnių pasirinko jo valdomų visų kraštų sostine tikriausiai \ntodėl, kad būdamas arčiau sienų su kryžiuočiais turėjo\nme archyve ir kuriuos Kotzebue \nišspausdino savo Prūsijos istorijoje.

PDF 36

Jis, pirmasis iš visų Lietuvos kuni­\ngaikščių, keisdamas savo pirmtakų politiką, užmezgė ry­\nšius su krikščioniškąja Europa, būtent Lenkija ir Rusia10. \nSuteikdamas prieglobstį Lietuvoje apaštalavusiems pranciš­\nkonams ir dominikonams, prie Vilniaus pilies pastatydino \njiems vienuolynus ir bažnyčias, o kad krašte plistų amatai, \nleido naujai įkurtame mieste apsigyventi gausiems atėjū­\nnams iš Vokietijos ir Lenkijos\n9\nManome, kad Pilies kalnas senų se­\nnovėje buvo gerokai mažesnė kalva, \nužbaigianti virtinę kalnų, juosiančių \nVilnelės vorupę, kuri seniau toje mi­\nnėtosios kalvos pusėje įtekėjo į Vili­\nją.

PDF 77

Žemdirbiams, norintiems atvykti į mūsų karalystę ir čia pasilikti, duodame [žemę] bei suteikiame [privilegiją] de­ šimt metų [ją] dirbti laisvai ir be mokesčių, o pusę to laiko tebūna jie atleisti nuo bet kokios karališkos prievolės; mi­ nėtam terminui praėjus, priklausomai nuo žemės derlin­ gumo, jie duos dešimtinę, kaip ir kitose karalystėse bei tau­ tose paprastai jie duodavo, tačiau su tokiu [skirtumu], kad mūsuose grūdas bus gausesnis, negu paprastai yra kitose karalystėse. Tie visi žmonės tesinaudoja Rygos miesto civiline teise, jei paskui nebus geriau sumanyta išmintingųjų tarybos. Tuo tikslu, kad jūs mažiau abejotumėte dėl saugumo ir labiau pasitikėtumėte, [pranešame], jog esame pastatę dvi pranciš­ konų bažnyčias: vieną mūsų karališkajame mieste, vardu Vilnius, ir antrą Naugarduke, o trečią dominikonų, kad kiek­ vienas pagal savo apeigas galėtų garbinti dievą.

PDF 403

O kai susigrąžins savo lėšas ir išlaidas, skirtas tilto staty­ bai, per minėtą muitą arba mokestį, davėme jam pavedimą žodžiu, kad tolesnes pajamas ir pinigus, iš to muito nuo mi­ nėto tilto gautus ir surinktus viršum savo padarytų išlaidų, jis nukreiptų statyti prieglaudos namams vargšams ir pasili­ gojusiems žmonėms prie Šv. Dominyko ordino brolių pa­ mokslininkų vienuolyno, esančio prie Šv. Dvasios bažnyčios, kur minėtame mūsų mieste Vilniuje galėtų būti apgyvendin­ ti ir pamaitinti bei prižiūrėti.

PDF 205

Lap. 245, tų pačių Didžiojoje Lenkijoje metinių įvykių aprašyme, Baško byloja, kad 1254 metų ge­ gužės 8 dieną, Krokuvos bažnyčioje, skelbiant Šv. Stanislo­ vo, kankinio, kanonizavimą ir palaikų pakylėjimą tarp da­ lyvavusių buvęs Lietuvos vyskupas Vitas, dominikonas.

PDF 75-76

Todėl, rūpindamiesi savimi pačiais, siųskite mums iš sa­ vo visų kraštų aukštus pasiuntinius, teisingus ir pasitikėji­ mo vertus vyrus; mes, be savo parašo ir be šio savo laiško, sutvirtinto mūsų karališkuoju antspaudu, - be visa to, iškil­ mingai prižadame jums visiems, kad nustatysime tokią tar­ pusavio taiką, apie kokią krikščionys niekados nė negalvojo. Vyskupų, kunigų, dominikonų ir pranciškonų ordino vie­ nuolių tokių prisikviesime, kurių gyvenimas girtinas ir doras, [tačiau] nepageidaujame atėjimo tokių, kurie iš vienuolyno pa­ daro plėšikų prieglobstį ir pardavinėja aukas, žalodami [savo] sielas, ir iš kur išeina mokyti plėšikėliai ir [žmonės], kurie žu­ do dvasininkus; patariame kiekvienam valdovui pasisaugoti tokių vienuolių. Taip pat, be visa to, [ką suteikė] mūsų pirmta­ kai, jau šiuo savo raštu skelbiame, jog mūsų žemė karališka malone yra laisva [nuo mokesčių], nuo muitų ir kelio prievo­ lių visiems pirkliams, riteriams, vasalams; juos aprūpinsiu pa­ jamomis kiekvieną pagal jo padėtį; [tai suteiksiu] bet kokios padėties amatininkams, būtent, meistrams, kurpiams, račiams, akmenskaldžiams, druskininkams, malūnininkams, sidabra- kaliams, svaidomųjų prietaisų gamintojams, žvejams ir [ki­ tiems] bet kokios padėties; tegu jie atvyksta [į mūsų žemę] su 59 ## Puslapis 76 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS medio ipse (1) at omni opere regio sint exempti, termino pre- dicto expirato et tantum (ü) secundum terre fertilitatem datunt decimam prout in aliis regnis vėl provinciis (m) darė consueverunt.

PDF 403-404

Šis garbingasis Ulrikas Hozijus, 387 ## Puslapis 404 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS patenkindamas mūsų valią ir įsakymą, tokį tiltą per minėtą Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto didelėmis lėšomis ir išlaidomis labai greitai ir rūpestingai susiruošė, pastatė ilgam amžiui, kiek buvo įmanoma, sutvirtino ir muitą arba tilto mo­ kestį pagal mūsų aukščiau išdėstytą potvarkį nustatydamas, nuo jo pinigus, kuriuos jis išleido minėto tilto statybai, bė­ gant laikui išskaičiavo ir susigrąžino. Pagaliau šį darbą pa­ baigęs ir ištobulinęs, mūsų valia ir nurodymu, ėmėsi kito ob­ jekto - minėtos prieglaudos prie brolių pamokslininkų [dominikonų} vienuolyno. Jos statybą prieš tai buvo pradė­ jęs, norėjo užbaigti ir jau nemažą jos dalį išmūrijęs buvo, bet pirmiau negu užbaigti įstengė, kaip paprastai atsitinka žmo­ nėms, atsisveikino su šiuo pasauliu.

PDF 70-71

— Malignantes contra boc scriptum et sigillum sunt detractores veritatis, dyaboli cultores, fidei de­ structores, beretici mendaces et omni honore privati in biis scriptis. Hac littera lecta et exscripta a magistro et prioribus 54 ## Puslapis 71 I KNYGA 1) Gediminas*, dievo malone lietuvių ir rusų karalius, Žemgalijos valdovas ir kunigaikštis, mokytiems ir pamal­ diems vyrams, bet kurios dominikonų provincijos magist­ rams ir priorams, visiems broliams, tačiau visų pirma Sak­ sonijos magistrui ir jam pavaldiems priorams [siunčia] sveikinimą ir kuo geriausių linkėjimų. Težino jūsų garbingasis, įtakingasis bei mokytasis [as­ muo], jog mes pasiuntėme savo pasiuntinius su laišku mū­ sų tėvui, garsingajam viešpačiui popiežiui Jonui, kad jis mus apvilktų pirmuoju krikšto rūbu; jo pasiuntinių diena iš die­ nos laukiame su dideliu būkštavimu ir nekantrumu, nes vieš­ paties Jėzaus Kristaus laiminimu jau būsime pasirengę [įvyk­ dyti] kiekvieną jo valios pageidavimą.

PDF 125

Jau trys krikščionių baž­ nyčios, nors neiškilios ir varganos, pagoniškų Vilniaus šventyklų apsuptyje skleidė palaimingą tikėjimo šviesą; bū­ tent - Švento Mikalojaus bažnytėlė, rusų cerkvė, dabar ba­ zilijonų bažnyčia, ir pranciškonų bažnyčia, mūsų jau minė­ ta. Dviejų kitų bažnyčių griuvėsiai - Šv. Kryžiaus ir dominikonų ordino brolių, Algirdo laikais sugriautų, tebu­ vo išlikęs Gedimino, geranoriško krikščionybės atžvilgiu, atminimas.

PDF 504

Maždaug tuo laiku palai­\nmintasis Vitas Liubčioje įsteigė Romos - katalikų bažny­\nčią, o kartu ir dominikonų vienuolyną.

PDF 506

Tai jį privertė grįžti į gimtus kraštus; Krokuvoje, tėvų dominikonų vienuolyne, 1269 metais, bū­ damas visiškai senas, baigė savo dievobaimingą gyveni­ mą. Palaidotas viename kape su šv. Jackumi.