Narbutas chaldėjus mini tarp tautų, kurių padavimai, jo aiškinimu, priminė palaimingus nesugadintos prigimties laikus. Narbutas aiškino, kad religiniai vaizdiniai iš indų perėjo pas chaldėjus, iš chaldėjų pas egiptiečius, graikus, romėnus ir kitas tautas. Narbutas rašė, kad chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kitos tautos ugnį garbino kaip dievybę.
Tačiau tiesa visuomet išliko atmintyje. Senovės istorija gausi faktų apie žmogaus nuopuolį: indai, kinai, chaldėjai, egiptiečiai, izraelitai, persai, graikai dūsauja prisimindami geresnę praeitį - visų padavimai primena palaimingus dar nesugadintos prigimties laikus. Senovės filosofų devizas buvo šie žodžiai: aurea prima sata ėst aetas - pirmasis gimė aukso amžius.
Tiesą sako „Antilukrecijaus“ autorius: „Pojūčiais suvokiami dalykai, seniau buvę skirti Dievo ir žmonių pareigų jo atžvilgiu pažinimui, virto esybėmis, garbinamomis su smilkytuvu rankose“1. Indiją, gražiausią senojo pasaulio šalį, tikriausiai iš pat pradžių buvo apgyvenę civilizuoti žmonės, nes iš ten kilo ir daugybė kastų, ir daugelis mokslų, o su jais religiniai vaizdiniai. Senovės istorija aiškina, kaip tatai perėjo iš indų pas chaldėjus, iš chaldėjų pas egiptiečius, iš šių pas graikus, paskui pas romėnus ir kitus.
Vis dėlto ši pastaba mūsų nesulaiko: eisime mūsų pasirinktu keliu, vildamiesi, kad ir mūsų pastangos bus naudingos mūsų tėvynės istorijai. Šventoji ugnis Chaldėjai, persai, egiptiečiai, graikai, romėnai ir kiti kaip dievybę garbino ugnį. Gvebrai, ligi šiol išpažįstantys Zoroastro mokymą, įžiūri ugnyje Dievą, arba pasaulio visatos sielą, bet nemoka tos esybės pavadinti vardu.
Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir dau gelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų.
Šiuos prietarus žinojo ir Lietuvos rusinai. Senovėje žalčių garbinimas buvo visuotinis: indai, chaldėjai, egiptiečiai, persai, finikiečiai, graikai, romėnai, gotai ir daugelis kitų tautų nebuvo laisvos nuo tų prietarų. Panašų į lietuvių elgesį su žalčiais Julijus Cezaris pastebėjo Pirėnų tautose9.