Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Grupė

Blaivybės brolijos

14 teiginių16 įrašų3 ryšiai

Blaivybės brolijos – Lietuvos katalikų organizacinė forma, turėjusi analogų Vakarų pasaulyje. 1858 m. vyskupo Motiejaus Valančiaus pradėtas sąjūdis per kelis mėnesius išplito visoje Žemaičių (Telšių) vyskupystėje, o iki 1858 m. gruodžio 23 d. čia jau veikė platus brolijų tinklas. Brolijai vyskupijoje vadovavo vyskupas, o parapijose – klebonai, todėl ši organizacija buvo glaudžiai susieta su Katalikų Bažnyčios struktūra. Nariai įsipareigodavo visą gyvenimą nevartoti degtinės, romo ir arako, raginti kitus prisidėti bei per Grabnyčias atnaujinti blaivybės apžadą. Sąjūdžio mastą rodo tai, kad po poros metų brolijoms priklausė per 80 proc. vyskupijos katalikų; jų veikla siejama su bravarų užgesimu ir gertuvių ištuštėjimu, o įstatuose buvo numatytos ir „brolių bei seserų knygos“.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

MotiejusLietuviaiŠventinių vaišių ir gėrimo praktikaprie bažnyčios, per vestuves ir kitasbendruomenines progasBlaivybės brolijos
Vyskupas Valančius 1858 metais vienu kirčiu padarė galą įtūžusiam girtuokliavimui, įvesdamas „Blaivybės Broliją“.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“ · c-177947

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
SudėtisŠaltinių nesutarimas
  • Blaivybės brolijoms priklausė per 80 proc. Žemaičių vyskupijos gyventojų katalikų.
  • 1858–1864 m. blaivybės akcijoje masiškai dalyvavo valstiečiai.
  • Po 1860 m., kaip aprašoma Lietuvos istorijoje.
  • Egidijus Aleksandravičius šį dalyvavimą ir brolijų veiklą apibūdina kaip prieštaringus reiškinius.
StruktūraŠaltinių nesutarimas
  • Žemaičių vyskupijoje brolijai vadovavo vyskupas, o parapijose – klebonai.
  • Blaivybės brolijos buvo steigiamos parapijose.
  • Blaivybės brolijų įstatuose buvo numatytos „brolių ir seserų knygos“.
  • Iki 1858 m. gruodžio 23 d. blaivybės brolijų tinklas buvo išsiskleidęs visoje Žemaičių (Telšių) vyskupystėje.
  • Pagal Blaivybės brolijos įstatus.
  • Aprašant brolijų organizavimą Žemaičių vyskupijoje.
  • Šios knygos buvo naudojamos blaivininkų sąrašams sudaryti.
  • Egidijus Aleksandravičius aprašo padėtį prieš M. Valančiaus 1858 m. gruodžio 23 d. laišką.
  • Petras Puzaras - Vyskupo Motiejaus Valanciaus pastoracine veikla
  • Egidijus Aleksandravicius - Blaivybe Lietuvoje XIX amziuje
TikslaiŠaltinių nesutarimas
  • Brolijos siekė nutraukti girtuokliavimą ir skatinti blaivybę.
  • Blaivybės brolijos nariai turėjo raginti kitus žmones, ypač girtuoklius, stoti į broliją.
  • 1931 m. tautosakos šaltinyje teigiama, kad Vyskupas Valančius 1858 m. įvedė Blaivybės Broliją kaip priemonę girtuokliavimui nutraukti.
  • Pagal Blaivybės brolijos narių pareigas, nurodytas įstatuose.
VeiklaŠaltinių nesutarimas
  • Blaivybės brolijos nariai turėjo visą gyvenimą nevartoti degtinės, romo ir arako; buvo leidžiama saikingai gerti vyną, alų ir midų.
  • Nariai kiekvieną šventadienį turėjo kalbėti šv. Bernardo maldą Švč. Mergelei Marijai, o per Grabnyčias atnaujinti blaivybės apžadą.
  • 1861 m. blaivybės brolijos minėjo trečiąsias savo veiklos metines.
  • Pagal Blaivybės brolijos įstatus.
  • Pagal Blaivybės brolijos narių pareigas, nurodytas įstatuose.
  • Egidijaus Aleksandravičiaus pateiktas 1861 m. veiklos aprašymas.
  • Petras Puzaras - Vyskupo Motiejaus Valanciaus pastoracine veikla
  • Egidijus Aleksandravicius - Blaivybe Lietuvoje XIX amziuje

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-208432vidutinis

Blaivybės brolijos nariai turėjo visą gyvenimą nevartoti degtinės, romo ir arako, raginti kitus prisidėti bei per Grabnyčias atnaujinti blaivybės apžadą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla

Blaivybės brolijos narių pareigos yra tokios: 1) visą amžių negerti degtinės, romo ir arako (leidžiama saikingai gerti vyną, alų ir midų); 2) raginti kitus žmones, ypač girtuoklius, stoti į Blaivybės broliją; 3) kiekvieną šventadienį sukalbėti šv. Bernardo maldą Švč. M. Marijai, kurioje yra ištvermės prašymas (nemokantys šios maldos gali kalbėti 3 kartus „Sveika Marija"), 4) per Grabnyčių šventę (vasario 2 d.) atnaujinti blaivybės apžadą prieš Švč. M. Marijos altorių arba paveikslą (ir neatnaujinęs apžado lieka Blaivybės brolijos nariu); tą dieną klebonas, kaip parapijos Blaivybės brolijos pirmininkas, privalo nariams pasakyti pamokslą, išvardyti mirusius narius ir atlaikyti giedotas šv. Mišias už jų vėles
t-001vidutinis

Blaivybės brolijoms priklausė per 80 proc. vyskupijos gyventojų katalikų.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Negana to, 1858 m. M. Valančius, remdamasis kituose katalikiškuose kraštuose platinamomis blaivybės idėjomis, inicijavo blaivybės sąjūdį. Po poros metų šių blaivybės brolijų nariais buvo per 80 proc. vyskupijos gyventojų katalikų – taigi lietuviai metė gerti degtinę, kaipmat pakilo ūkių gerovė, sustiprėjo šeiMotiejus Valančius iš J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“.
t-209254vidutinis

Iki 1858 m. gruodžio 23 d. blaivybės brolijų tinklas buvo išsiskleidęs visoje Žemaičių (Telšių) vyskupystėje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje

Taigi, kol valdžia apsižiūrėjo, blaivybės brolijų tinklas jau buvo išsiskleidęs visoje Žemaičių (Telšių) vyskupystėje. Prieš pat Kalėdas, 1858 m. gruodžio 23 d., buvo išsiuntinėtas iškilmingas M. Valančiaus laiškas (pirmoji M. Valančiaus "blaivybės gromata"), kurį kunigai skaitė liaudžiai iš ambonų. Jis rodė, kad pradinis blaivybės judėjimo etapas baigėsi.
t-208431vidutinis

Pagal Blaivybės brolijos įstatus, Žemaičių vyskupijoje brolijai vadovavo vyskupas, o parapijose – klebonai.

Įrodymai (1)
t-209342vidutinis

Papildomai surašant blaivybės brolijų narius iš jų buvo reikalaujama dar kartą prisiekti, kad blaivybės laikysis iki mirties.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje

Mat papildomai surašant Blaivybės brolijos narius buvo iš jų reikalaujama dar sykį prisiekti, kad blaivybės laikysis iki pat mirties.
t-209387vidutinis

1858–1864 m. blaivybės brolijų sėkminga veikla buvo susijusi su masiniu valstiečių dalyvavimu blaivybės akcijoje, tačiau šie reiškiniai buvo prieštaringi.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje

Masinis valstiečių dalyvavimas blaivybės akcijoje, sėkminga blaivybės brolijų veikla 1858-1864 m. iš esmės reiškė labai prieštaringus dalykus.
t-208430vidutinis

Puzaras daro prielaidą, kad Motiejus Valančius pamoksluose ragino tikinčiuosius atsisakyti girtavimo ir stoti į Blaivybės broliją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla

Vėliau matysime, kad vysk. M. Valančius labai buvo susirūpinęs tikinčiųjų katalikišku švietimu, blaivybe, naujų bažnyčių statymu bei puošimu. Tai buvo ano meto aktualios problemos. Todėl galima spėti, kad jos turėjo ryškiai atsispindėti ir vysk. M.'Valančiaus pamoksluose. Reikia manyti, kad vyskupas pamoksluose ne tik tikėjimo tiesas aiškino, bet nuolat ragino mokytis skaityti, atsižadėti girtavimo ir stoti į Blaivybės broliją, puošti bei statyti bažnyčias
Visi teiginiai ir įrodymai (14 teiginiai, 16 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:
MotiejusŠventinių vaišių ir gėrimo praktika prie bažnyčios, per vestuves ir kitas bendruomenines progasLietuviai

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje—67
Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla—44
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“—34
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)—11