Blaivybės brolijoms priklausė per 80 proc. vyskupijos gyventojų katalikų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 112
Ne-\ngana to, 1858 m. M. Valančius, \nremdamasis kituose katalikiškuo-\nse kraštuose platinamomis blai-\nvybės idėjomis, inicijavo blaivybės sąjūdį. Po poros metų šių blaivybės \nbrolijų nariais buvo per 80 proc. vyskupijos gyventojų katalikų – taigi \nlietuviai metė gerti degtinę, kaipmat pakilo ūkių gerovė, sustiprėjo šei-\nMotiejus Valančius iš J. K. Vilčinskio \n„Vilniaus albumo“.
Vyskupas Valančius 1858 m. įvedė Blaivybės Broliją kaip priemonę įsisiautėjusiam girtuokliavimui nutraukti.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 84 (PDF 82)
Vyskupas Valančius 1858 metais vienu kirčiu padarė galą įtūžusiam girtuokliavimui, įvesdamas „Blaivybės Broliją“.
Norintieji pristoti prie blaivybės brolijos turėjo prisiekti iki mirties neragauti degtinės.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 84 (PDF 82)
Norintieji pristoti prie brolijos, turėjo prisiekti iki mirties neragauti degtinės.
Aprašyta blaivybės būklė tęsėsi iki 1863 m. sukilimo.
Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 84 (PDF 82)
Tokia dalykų būklė tęsėsi ligi 1863 metų, ligi sukilimo.
Šaltinis: Mūsų tautosaka, t.4 (1931) — M. Katkus, „Balanos gadynė“
p. 84 (PDF 82)
Svietas siekė ir pildė priesaiką, ir bravarai užgeso, gertuvės patuštėjo, langai jų išdaužyti, gyvenusieji jose žydai išsidangino.