Apaštalų Sostas

PDF 390-391

374 ## Puslapis 391 IV KNYGA I \ Po to, kai, neprisilaikydami mūsų teisės, [bet] užkirsda- mi kelią būsimiems sunkumams, sutikome su Varmės baž­ nyčios kapitulos prašymu pripažinti galiojančiu be mūsų pri­ tarimo įvykusį didžiai gerbiamo Kristuje pono Fabijono paskyrimą dabartiniu Varmės vyskupu, pateikiame kai ku­ riuos artikulus, kuriais numatoma, kad ateityje kokiu nors būdu esant vakuojančiai vietai, vyskupas privalo būti išrink­ tas be mūsų ir mūsų įpėdinių nesutarimų su kapitula. No­ rėdami, kad vėliau čia negalėtų įvykti kas nors panašaus, kas pakenktų bažnyčios, kurios globėjas mes esame, padė­ čiai ir kad tokios rūšies teiginiai, išdėstyti į artikulus, pritarus šventajam Apaštalų Sostui, būtų tvirti ir nekeičiami, nutarė­ me išrūpinti Šventojo Tėvo patvirtinimą. Bet kai kurie Var­ mės bažnyčios kanauninkai, būdami Mieste (Romoje), neži­ nome, kaip išdrįso daryti kliūtis mūsų kilniaširdiškumui [siekdami], kad šis dalykas Apaštalų Sosto nebūtų patvirtin­ tas.

PDF 399

Taigi mes, pamatę [abiejų] pusių raštus ir privilegijas, juos kruopščiai apsvarstę, pasitarę su mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žymiausiais po­ nais, trokšdami teisių, imunitetų ir privilegijų visiems mū­ sų valdiniams, bet pirmiausia švenčiausioms bažnyčioms su­ teiktų, nes to laimingosios mūsų sublimacijos metu duota priesaika esame įpareigoti laikytis ir įsakome tai išsaugoti su tinkamu tvirtumu ir jėga. Nusprendėme ir šiuo raštu nu­ sprendžiame, kad Vilniaus katedros bažnyčios kapitula baž­ nytinėse jos pačios asmenų ir valdinių bylose jurisdikciją su ekskomunikacijos teise, leistą Vilniaus vyskupų ir patvir­ tintą Apaštalų Sosto, turėti ir ja laisvai naudotis gali ir pri­ valo. Ir todėl tos pačios kapitulos priimtas sprendimas eks­ komunikuoti miesto tarnus už plėšikavimą buvo gerai ir pagal įstatymus mestas ir išplatintas.

PDF 397

Savo ir minėto miesto vardu [ta­\nrėjai] reikalavo, kad nuo tos naujai kapitulos pasisavintos \njurisdikcijos būtų laisvi ir atleisti. O prelatai ir kanauninkai \nsavo ir visos minėtos Vilniaus kapitulos vardu į tai atsakė, \nkad jie niekam skriaudos nepadarė, teise, nuo seno Vilniaus \nvyskupų suteikta ir tiek Apaštalų Sosto, tiek ir Lietuvos ku­\nnigaikščių, mūsų pirmtakų ir mūsų pačių patvirtinta, vado­\nvavosi, kuria nuo neatmenamų laikų iki pat šios dienos, kiek \ntik buvo būtina, naudojosi; ir paremdami šitokį teiginį, pa­\nteikė kitados buvusio didžiai gerbiamo Vilniaus vyskupo \nMotiejaus raštą, kuriuo pačiai kapitulai ir jos valdiniams bu­\nvo suteikta jurisdikcija su leidimu taikyti bažnytines cenzū­\nras, ir taip pat kitus minėto Motiejaus įpėdinių, Vilniaus vys­\nkupų raštus, išrūpintus tiek iš Apaštalų Sosto, tiek iš jo \nlegatų, patvirtinančius ir minėtą jurisdikciją, ir kitas teises, \nir kapitulos bei Vilniaus bažnyčios statutą, pridurdami, kad \nprasižengta ne tik dėl pasaulietinių dalykų, bet ir dėl plėši­\nmo ir smurto, miesto pareigūnų ar tarnų įvykdyto Vilniaus \nkapitulai, jos turtui bei valdiniams.