Abiejų Tautų Respublika

PDF 97

1797 m. sausio 26 d. Rusija, Prūsija ir Austrija pasirašė naują Peterburgo konvenciją, kuri patvirtino trečiąjį LLV padalijimą, panaikino jos valstybingumo likučius ir nubrėžė tikslias sienas. Prie konvencijos buvo pridėtas Stanislovo Augusto Poniatovskio abdikacijos (sosto atsisakymo) aktas. Nors LLV padalijimų aktus 1918 m. rugpjūčio 29 d. panaikino Rusijos imperijos teisių perėmėja Sovietų Rusija, buvusi valstybė nebeatsikūrė. Susikurs dvi naujos savarankiškos valstybės – Lietuva ir Lenkija.

PDF 70

L I E T U V O S I S T O R I J A 70 LLV santvarka artima Naujiesiems laikams, prilygsta Olandijai (pradėjusiai kurti respublikinę santvarką antrojoje XVI a. pusėje) ir pralenkia Anglijos konstitucinę monarchiją, įsigalėjusią 1689 m. Tačiau tai, kad LLV santvarka remiasi tik 7 proc. visuomenės (tiek buvo bajorų), rodo luominį jos pobūdį – valdovas, nors ir renkamas bajorų „tautos“, suverenią valdžią gauna iš Dievo. Taigi 1566–1795 m. Lietuvos „bajoriškoji demokratija“ – tai luominė monarchija, ją dera gretinti su XIII–XV a. Anglijos ir Prancūzijos santvarkomis. Deja, šioje santvarkoje būta daugiau anarchijos nei tvarkos – amžininkai net sakydavo: „Valstybė netvarka remiasi.“ Mat LLV seimuose susiformavo liberum veto teisė ir kiekvienas Seimo narys galėjo vetuoti jo sprendimus, paralyžiuoti veiklą. Nuo 1573 m. iki 1763 m. posėdžiavo 137 seimai ir 53 iš jų išsiskirstė, nepriėmę jokių sprendimų, nes kai kuriuos tokių seimų nutraukė pavieniai atstovai.

PDF 64

ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas. „Šventos santuokos“ metafora dažnai taikoma visam unijų procesui, kurio padarinys – 1569 m. sudaryta Liublino unija, sukūrusi jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Tai buvo originalus valstybių junginys, kuris šiandien kartais laikomas net Europos Sąjungos pirmtaku.

PDF 96

1793 m. sausio 21 d. Prancūzijoje nukirsdinus Liudviką XVI, sausio 23-iąją Rusija kartu su Prūsija įvykdė antrąjį LLV padalijimą. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštijai liko tik etninės lietuvių ir vakarinės baltarusių žemės. Tuo metu Rusija privertė Stanislovą Augustą targovitėnų valdomame Gardine 1793 m. birželio 17 d. sušaukti Seimą, kuris turėjo pritarti naujai LLV ir Rusijos taikos sutarčiai ir taip patvirtinti antrąjį padalijimą. Nors Seimas bandė priešintis, keletą deputatų suėmus, Seimą apsupus rusų kariuomenei ir į salę įvedus rusų karininkus, rugpjūčio 19 dieną padalijimo rezultatai buvo patvirtinti – Gardino seimas ir Stanislovas Augustas buvo priversti atšaukti Gegužės trečiosios konstituciją ir atkurti ikikonstitucinę „auksinių laisvių“ santvarką.

PDF 17

Paprastai moksle laikoma, kad ši valstybė Europos ir pasaulio civilizacijai XVII–XVIII a. davė labai reikšmingus fenomenus, kurių trumpa formulė būtų tokia – duona, tolerancija, demokratija, konstitucija, barokas. Taigi Abiejų Tautų Respublika: • aprūpino Vakarus (per Gdanską į Amsterdamą) javais, • sukūrė Vakarams tuomet beveik nežinomą religinės tolerancijos ir bajoriškosios demokratijos tradiciją, • Vilnius XVI–XVIII a. tapo vienintele stovinčia ant dviejų pasaulių ribos Europos sostine, kurioje sugyveno dešimt konfesijų, o žydų pasauliui tai buvo Vilniaus Gaono miestas ir „Šiaurės Jeruzalė“, • iškėlė plačiausios poveikio erdvės ir vieną seniausių Vidurio Europoje Vilniaus universitetą, turintį savitas misionierių, kankinių ir šventųjų, poetų, retorikų ir logikų tradicijas, • išpuoselėjo europiniu mastu reikšmingą Vilniaus baroko architektūros mokyklą, • sukūrė teisinę tradiciją, kuri XVI a. davė sistemingiausius Europoje teisės kodeksus – Lietuvos Statutus, o 1791 m. kartu su Lenkija – konstituciją, tapusią ankstyviausia rašytine konstitucija Europoje. Abiejų Tautų Respublika buvo sunaikinta trimis XVIII a. pabaigos padalijimais, kuriuose dalyvavo Rusija, Austrija ir Prūsija.

PDF 64

Lenkijoje gyvuoja tradicija Lietuvą net iki Liublino unijos laikyti Lenkijos dalimi, o Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, o Lenkijos Respublika. Galima su šypsena žiūrėti į tradicinės lenkų istorinės minties nelogiškumą: jei unija – „šventa santuoka“, tai kur santuokos partneris?

PDF 17

Lietuvos Didžioji Kunigaikštija dėl Vokiečių ordino pavojaus pamažu stiprino ryšius su Lenkija, o XV–XVI a. perėmė krikščionišką Vakarų kultūrą. XVI a. viduryje buvo sudaryta unija su Lenkijos Karalyste ir susiformavo jungtinė valstybė – Abiejų Tautų Respublika. Paprastai moksle laikoma, kad ši valstybė Europos ir pasaulio civilizacijai XVII–XVIII a. davė labai reikšmingus fenomenus, kurių trumpa formulė būtų tokia – duona, tolerancija, demokratija, konstitucija, barokas.

PDF 68

Baroko epocha valstybės istorijos požiūriu – tai Lenkijos ir Lietuvos sąjunga, sukurta Liublino unijos. Oficialus jungtinės valstybės pavadinimas – Abiejų Tautų Respublika (net ir lietuviai kartais ją pavadina Žečpospolita: plg. lenk. rzeczpospolita – respublika; mes Lenkijos ir Lietuvos Valstybę sutrumpintai vadinsime LLV). Pavadinimas tarsi reiškė, kad tai – lygiateisė dviejų valstybių sąjunga. Iš tikrųjų šioje sąjungoje vyravo Lenkija. Aukščiausia (šalia valdovo) valdžios institucija – bendras Seimas, susidėjęs iš Senato ir Atstovų rūmų ir rinkęs karalių. Seime Lietuva turėjo tik 1/3 vietų, mat buvo prilyginta vienai Lenkijos provincijai (jos buvo dvi – Didžioji Lenkija su Poznane ir Mažoji Lenkija su Krokuva).

PDF 92

1791 m. spalio 20 d. Lietuvos delegacija Ketverių metų seime išsireikalavo konstitucijos pataisą, kuri buvo pavadinta Abiejų Tautų tarpusavio įžadu. Pataisą seimui pristatė Kazimieras Nestoras Sapiega, o jos autorius veikiausiai buvo Vilniaus žemės teisėjas Tadas Korsakas. Remiantis šiuo įžadu, Gegužės trečiosios konstitucijos įtvirtintose pagrindinėse bendrose vykdomosios valdžios institucijose – Kariuomenės ir Iždo komisijose – Lenkija ir LDK turėjo turėti po lygiai narių, o komisijų pirmininkai turėjo būti paeiliui lenkai ir lietuviai. Nors ir įžade kalbama apie „bendrą Tėvynę – Lenkijos Respubliką“, visur minima ir „abi tautos“ bei LDK. Taigi į konstituciją sugrąžintas valstybės dualizmo principas – federacija.

PDF 64

ABIEJŲ TAUTŲ RESPUBLIKA Liublino unija 1386 m. Jogailos ir Jadvygos vedybomis prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos suartėjimas. „Šventos santuokos“ metafora dažnai taikoma visam unijų procesui, kurio padarinys – 1569 m. sudaryta Liublino unija, sukūrusi jungtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Tai buvo originalus valstybių junginys, kuris šiandien kartais laikomas net Europos Sąjungos pirmtaku.

PDF 64

Tai buvo originalus valstybių junginys, kuris šiandien kartais laikomas net Europos Sąjungos pirmtaku. Be Lenkijos ir Lietuvos suartėjimo ir kariuomenių sąjungos nebūtų buvo Žalgirio pergalės, o sėkmingos Livonijos karo baigties XVI a. – būtent be Liublino unijos. Lenkijoje gyvuoja tradicija Lietuvą net iki Liublino unijos laikyti Lenkijos dalimi, o Liublino unijos sukurtą valstybę vadinti ne Abiejų Tautų, o Lenkijos Respublika.

PDF 92

1791 m. spalio 20 d. Lietuvos delegacija Ketverių metų seime išsireikalavo konstitucijos pataisą, kuri buvo pavadinta Abiejų Tautų tarpusavio įžadu. Pataisą seimui pristatė Kazimieras Nestoras Sapiega, o jos autorius veikiausiai buvo Vilniaus žemės teisėjas Tadas Korsakas. Remiantis šiuo įžadu, Gegužės trečiosios konstitucijos įtvirtintose pagrindinėse bendrose vykdomosios valdžios institucijose – Kariuomenės ir Iždo komisijose – Lenkija ir LDK turėjo turėti po lygiai narių, o komisijų pirmininkai turėjo būti paeiliui lenkai ir lietuviai. Nors ir įžade kalbama apie „bendrą Tėvynę – Lenkijos Respubliką“, visur minima ir „abi tautos“ bei LDK. Taigi į konstituciją sugrąžintas valstybės dualizmo principas – federacija.

PDF 17

Paprastai moksle laikoma, kad ši valstybė Europos ir pasaulio civilizacijai XVII–XVIII a. davė labai reikšmingus fenomenus, kurių trumpa formulė būtų tokia – duona, tolerancija, demokratija, konstitucija, barokas. Taigi Abiejų Tautų Respublika: • aprūpino Vakarus (per Gdanską į Amsterdamą) javais, • sukūrė Vakarams tuomet beveik nežinomą religinės tolerancijos ir bajoriškosios demokratijos tradiciją, • Vilnius XVI–XVIII a. tapo vienintele stovinčia ant dviejų pasaulių ribos Europos sostine, kurioje sugyveno dešimt konfesijų, o žydų pasauliui tai buvo Vilniaus Gaono miestas ir „Šiaurės Jeruzalė“, • iškėlė plačiausios poveikio erdvės ir vieną seniausių Vidurio Europoje Vilniaus universitetą, turintį savitas misionierių, kankinių ir šventųjų, poetų, retorikų ir logikų tradicijas, • išpuoselėjo europiniu mastu reikšmingą Vilniaus baroko architektūros mokyklą, • sukūrė teisinę tradiciją, kuri XVI a. davė sistemingiausius Europoje teisės kodeksus – Lietuvos Statutus, o 1791 m. kartu su Lenkija – konstituciją, tapusią ankstyviausia rašytine konstitucija Europoje. Abiejų Tautų Respublika buvo sunaikinta trimis XVIII a. pabaigos padalijimais, kuriuose dalyvavo Rusija, Austrija ir Prūsija.

PDF 98

Mūšio priešistorė Švedijos karalius Jonas 111 buvo vedęs Lenkijos-Lietuvos valdovo Žygimanto Augusto seserį Kotryną. Jų sūnus Zigmantas Vaza III 1587 m. buvo išrinktas Abiejų Tautų Respublikos valdovu.

PDF 370

Ir beveik jau būtų prasidėję didelės riaušės ir sumaištis, negalėdami jų jokiu kitu būdu išvengti ir atsižvelgdami į tai, kad mūsų tauta tokia netvarka neapturėtų kokios nors gėdos prieš pašalinius žmones ir mūsų mirusiam valdovui nešlovė nekiltų, be to, atsižvelgdami į tai, kad ižde, ypač brangenybių, nuostolių nebūtų ir kokios nors netvarkos, ir riaušės neįvyktų, jeigu smurtu patektų į požemius, norom nenorom buvome priversti prieiti šito medium [vidurio], ką dvarui atidavėme. Jeigu mus norėtumei užsistoti prieš Jos Didenybę karalienę, prieš maloninguosius tarybų ponus ir prieš Respubliką, jeigu jie nebūtų patenkinti dėl to dvarui priklausančio užmokesčio, tai dvaras leido daryti tik tokia sąlyga, kad jiems rytoj būtina parodyti garantijos kopiją. Apie tai norėjome Jūsų Malonybei pranešti.

PDF 16

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 16

Valstybinės sąjungos: nuo 1385 m. personalinė arba dinastinė unija su Lenkija, nuo 1569 m. federacija su Lenkija – Lenkijos ir Lietuvos valstybė, arba Abiejų Tautų Respublika, kuri 1592–1599 m. susijusi personaline unija su Švedija, 1697–1763 m. – personaline unija su Saksonija.

PDF 268

tuva išlaikė suverenumą Abiejų Tautų Respublikoje ir netgi įtvirtino valstybės dualizmą Gegužės 3-iosios konstitucijos 1791 m. spalio 20 d. pataisoje, tačiau i

PDF 320

a, būtent amerikiečių istoriko Timothyʼo Snyderio manymu, ankstyvaisiais naujaisiais amžiais Abiejų Tautų Respublikoje susiformavo ikimoderni tauta (istorikas ją vadina lenkų tauta), kurios negalima tiesmukiškai įvesti į atskirų tautų istorijas. • T. Snyd

PDF 347

Diachroninė lyginamoji XI-XV a. Vakarų Europos manoro ir XVI-XVIII a. Vidurio Rytų Europos (ypač Abiejų Tautų Respublikos) palivarko ūkio struktūrų ir raidos tendencijų analizė neleidžia XVI-XVIII a. Lenkijos ir Lietuvos palivarko ūkių, paveiktų Vakarų Europos besiplėtojančių kapitalistinių santykių, kvalifikuoti kaip tipiškų feodalinių ūkių (kuriais laikytini Viduramžių Vakarų Europos manoro ūkiai

PDF 238

Kalbant apie X V III a. antrosios pusės ir X IX a. pirmosios pusės įvykius, galima teigti, kad Lietuvos pranciškonams didžiausią įspūdį paliko pirmasis Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimas 1772 m., trečiasis ir paskutinis Abiejų Tautų Respublikos padalijimai 1795 m., 1812 m. Napoleono invazija ir 1832 mįvykdytos Rusijos carinės valdžios represijos jų vienuolijos atžvilgiu.

PDF 268

Abiejų Tautų Respublika, 1790 m. kovo 19 d. sudariusi sąjungos sutartį su Prūsijos Karalyste, apie šią sąjungą skubėjo informuoti Nyderlandus.

PDF 269

pasiuntinybei Hagoje Abiejų Tautų Respublikos Seimas kėlė tiek politinius, tiek ir ekonominius tikslus: stiprinti draugystės ryšius su Nyderlandų Respublika; užsitikrinti sąjungoje su Prūsija buvusių Nyderlandų politinę paramą; gauti finansinę paskolą Respublikai ir karaliui bei siekti „krašto prekybos plėtros, reikalingos tiek bendrajam gėriui, tiek naudingos kiekvienam piliečiui“45.

PDF 16

Šie Europoje vykstantys audringi socialinio, politinio ir kultūrinio gyvenimo procesai negalėjo neveikti ir Lenkijos-Lietuvos valstybės, kuri po trečiojo padalijimo (1795 m.) visiškai neteko nepriklausomybės ir priklausė Rusijos, Prūsijos ir Austrijos imperijoms.