t-001vidutinis
Ant akmens, vadinamo žibintoju, sukurdavo ugnį vakarojant.
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 69-70
Po ta skyle trobos asloj buvo apvalus ir slesnas^225 akmuo, ant trinkos ąžuolo padėtas, kurį išaušus į trobos kertę galėjo paristi ar laukan išnešti. Norėdami vakaroti, padėjo tą akmenį, vadinamą žibintoju, po skyle ir sukūrė ant jo iš kėnių ar liepkaulių^226 ugnį ir paleido nuo skylės pakabintą keine iš palubio ant ugnies, idant dūmus trauktų laukan vakarojant Jei kaminas buvo iš molio į kuknę per sieną išvestas, tad didesnę tenai ugnį kūrino liepkauliais ar sausais šakaliais, taip vadinamais beržų medžiais, smulkiai sukapotais, idant nesproginėtų.