t-001vidutinis
Ant akmens, vadinamo žibintoju, sukurdavo ugnį vakarojant.
Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių
PDF 69-70
Po ta skyle trobos asloj buvo apvalus ir slesnas^225 akmuo, ant trinkos ąžuolo padėtas, kurį išaušus į\ntrobos kertę galėjo paristi ar laukan išnešti. Norėdami vakaroti, padėjo tą akmenį, vadinamą\nžibintoju, po skyle ir sukūrė ant jo iš kėnių ar liepkaulių^226 ugnį ir paleido nuo skylės pakabintą\nkeine iš palubio ant ugnies, idant dūmus trauktų laukan vakarojant Jei kaminas buvo iš molio į\nkuknę per sieną išvestas, tad didesnę tenai ugnį kūrino liepkauliais ar sausais šakaliais, taip\nvadinamais beržų medžiais, smulkiai sukapotais, idant nesproginėtų.