Santrauka
Ant akmens, vadinamo žibintoju, sukurdavo ugnį vakarojant.
Pavadinimai šaltiniuose
Nenurodyta
Laikotarpis ir datos
Nenurodyta
Kas tai
Nenurodyta
Naudojimas
Nenurodyta
Kontekstas
Nenurodyta
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-002 Ant akmens, vadinamo žibintoju, sukurdavo ugnį vakarojant. | c-001 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Ant akmens, vadinamo žibintoju, sukurdavo ugnį vakarojant.
Šaltinis: Simonas Daukantas, Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.clean
Po ta skyle trobos asloj buvo apvalus ir slesnas^225 akmuo, ant trinkos ąžuolo padėtas, kurį išaušus į trobos kertę galėjo paristi ar laukan išnešti. Norėdami vakaroti, padėjo tą akmenį, vadinamą žibintoju, po skyle ir sukūrė ant jo iš kėnių ar liepkaulių^226 ugnį ir paleido nuo skylės pakabintą keine iš palubio ant ugnies, idant dūmus trauktų laukan vakarojant Jei kaminas buvo iš molio į kuknę per sieną išvestas, tad didesnę tenai ugnį kūrino liepkauliais ar sausais šakaliais, taip vadinamais beržų medžiais, smulkiai sukapotais, idant nesproginėtų.
| teiginio_tipas | faktas |
|---|---|
| patikimumo_lygis | aukstas |
| patikimumo_saltinis | ai |