Vilniaus miesto antspaudas ir herbas su šv. Kristoforu

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tokiems miestiečiams galėjo būti suteikti bajorų herbai, bet tik sutikus nors vienai pastariesiems priklausančiai šeimai, o viešiesiems reikalams magistratas negalėjo naudoti kito antspaudo, tik tą, kurį miestas nuo seno turėjo - su šventojo Kristoforo atvaizdu, ant raudono lako, kaip buvo įprasta pirmuosiuose Karalystės miestuose39. Labdaringas 39 Licebitque, praedicto Magistratui et eorum Liberis Nobilium stemmata seu insignia, si velint sibi assumere, de consensu tamen et voluntate alicujus familiae ejus generis, quod ea arma gerit; quae illi assumere optaverint, quibus insignibus in omnibus actis suis, tam in annulis signatoriis, quam in sculpturis, ac picturis privatis uti poterint non requisito deinceps vėl nostro, vėl successorum Nostrorum consensu, aut alio privilegio novo et speciali: In publicis vero Officii civilis negotiis et actis, utentur sigillo, Civitatis usitato, Sancti Christophori, imaginem continente, caera vero rubea, more primariarum in Regno Poloniae civitatum [Tegu bus leista minėtam magistratui ir jo piliečiams priimti bajorišką kilmę ir skiriamuosius ženklus, jei norėtų prisiimti, tačiau gavus sutikimą ir valią tos giminės, kurios nors šeimynos, kad leistų tuos atributus turėti, kuriuos anie pageidavo priimti, tais ženklais visuose savo veiksmuose, tiek žyminiams antspaudams, tiek skulptūroms ir privatiems paveikslams, kaip tinkami, gali naudoti, neklausdami po to nei mūsų, nei mūsų-palikuonių sutikimo ar kitos naujos ar atskiros privilegijos. Tiktai viešosioms pareigoms, miesto reikalams ir aktams tegu naudojasi miesto naudojamu antspaudu su šventojo Kristoforo atvaizdu, iš tikrųjų, raudono lako, pirmųjų Lenkijos Karalystės miestų papročiu].

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Bet to negalime dovanoti dievobaimingiems Vilniaus miestiečiams, kad jie 1548 metais, kaip teigia straipsnio apie Vilniaus antspaudą autorius, turėdami herbe šv. Kristoforą, apie kurį karalius Žygimantas Augustas dabar pacituotoje privilegijoje taip aiškiai kalba, išdrįso panaudoti kažkokį pagonių milžiną Alkį patvirtinančiam antspaudui. Dėl kokios priežasties? Neįmanoma suprasti. Pridedame tiktai dar tą pastabą, kad 1548 metais, kai iš Vilniaus miesto turėjo būti paskelbtas liudijimas su anuo antspaudu, kaip tvirtina šio straipsnio autorius, - Vilniaus vaitas tada buvo Feliksas Liangurga, kilęs iš Krokuvos, uolus katalikas; tad jau jis niekad nebūtų naudojęs stabmeldžių antspaudo. Taip pat raidės MR po herbu negalėtų reikšti jo inicialų, o prie jų esantis kryžius negalėtų turėti jokio ryšio su milžinu Alkiu. Žodžiu, 1548 metais Vilniaus miesto herbas buvo ne kitoks, kaip tik šv. Kristoforo atvaizdas raudoname fone. Iš kur jis atsiradęs, tai gal vėliau daugiau paaiškės.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tas pats Gardino seimas Vilniaus miesto gyventojams buvo labai įsimintinas dėl suteiktos privilegijos, kurios galia kiekvienas miestietis, nepriekaištingai ėjęs vaito, tarybos nario ar šuolininko pareigas Vilniaus magistrate, su palikuonimis buvo visiems laikams pakeltas į bajorų luomą ir įgijo teisę į visus pasaulietinius ir dvasinius rangus. Tokiems miestiečiams galėjo būti suteikti bajorų herbai, bet tik sutikus nors vienai pastariesiems priklausančiai šeimai, o viešiesiems reikalams magistratas negalėjo naudoti kito antspaudo, tik tą, kurį miestas nuo seno turėjo - su šventojo Kristoforo atvaizdu, ant raudono lako, kaip buvo įprasta pirmuosiuose Karalystės miestuose39. Labdaringas 39 Licebitque, praedicto Magistratui et eorum Liberis Nobilium stemmata seu insignia, si velint sibi assumere, de consensu tamen et voluntate alicujus familiae ejus generis, quod ea arma gerit; quae illi assumere optaverint, quibus insignibus in omnibus actis suis, tam in annulis signatoriis, quam in sculpturis, ac picturis privatis uti poterint non requisito deinceps vėl nostro, vėl successorum Nostrorum consensu, aut alio privilegio novo et speciali: In publicis vero Officii civilis negotiis et actis, utentur sigillo, Civitatis usitato, Sancti Christophori, imaginem continente, caera vero rubea, more primariarum in Regno Poloniae civitatum [Tegu bus leista minėtam magistratui ir jo piliečiams priimti bajorišką kilmę ir skiriamuosius ženklus, jei norėtų prisiimti, tačiau gavus sutikimą ir valią tos giminės, kurios nors šeimynos, kad leistų tuos atributus turėti, kuriuos anie pageidavo priimti, tais ženklais visuose savo veiksmuose, tiek žyminiams antspaudams, tiek skulptūroms ir privatiems paveikslams, kaip tinkami, gali naudoti, neklausdami po to nei mūsų, nei mūsų-palikuonių sutikimo ar kitos naujos ar atskiros privilegijos.